XVI amžiaus 4-as dešimtmetis

XVI amžiaus ketvirtasis dešimtmetis prasidėjo 1531 metais ir baigėsi 1540 metais

Tūkstantmečiai: 1 tūkstantmetis 2 tūkstantmetis3 tūkstantmetis

Amžiai: XV amžius XVI amžiusXVII amžius

Dešimtmečiai: 9-as 10-as 1-as 2-as 3-as - 4-as - 5-as 6-as 7-as 8-as 9-as

Metai: 1531 1532 1533 1534 1535 1536 1537 1538 1539 1540

  • Įvykiai

Įvykiai

1531

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Sausio 26 – žemės drebėjimas Lisabonoje, kurio metu žuvo tūkstančiai žmonių.
  • Karaliaus privilegijomis Slonimui buvo patvirtintos miesto savivaldos teisinę padėtis.
  • Eustachijus Daškevičius atrėmė Krymo chano Sadato Girėjaus surengtą žygį į Čerkasus. Ukrainos kazokai pasiūlė LDK Seimui saugoti pietinės šalies sienos.
  • Mirė vokiečių kronikininkas, dominikonų vienuolis Simonas Grunau (vok. Simon Grunau, Grūnavas), „Prūsijos kronika“ (Preussische Chronik) autorius (g.~1470 m.). Kronika – pirmoji ne Vokiečių ordino, o Prūsijos istorija. Joje jis pateikė daug etnografinių, geografinių ir istorinių žinių apie Prūsiją nuo senovės laikų iki Vokiečių ordino sekuliarizacijos.

1532

Tai buvo keliamieji metai, prasidedantys penktadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Sudaryta Niurnbergo taika, pagal kurią protestantai gavo teisę praktikuoti savo religiją.
  • Bretanės kunigaikštystė galutinai prijungta prie Prancūzijos.
  • Francisas Pisaras pradėjo inkų imperijos užkariavimą (baigė 1534 m.).

LDK

  • Vilniaus mieste įrengtas vandentiekis.
  • Eustachijus Daškevičius pats atrėmė Krymo chano Sadato Girėjaus surengtą žygį į Čerkasus.
  • 1522 m. paliaubų sutartis tarp MDK ir LDK buvo dar karta pratęsta.
  • Rugsėjo 25 d. karalius Žygimantas Senasis leido Vilniaus miestui pardavinėti svaigiuosius gėrimus.
  • Žemaitijoje sukilo naujų mokesčių ir prievolių iškankinti valstiečiai. Maištą tramdyti ėmėsi seniūnas Stanislovas Stanislovaitis Kęsgaila, jis pasiuntė 600 raitų baudėjų būrį.

Gimtadieniai

  • Tulsidas, viduramžių Hindi poetas ir filosofas.

1533

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Franciskas Pisaras (Francisko Pizzaro) užkariauja inkų sostinę Kuską.
  • Ldk Žygimantas Senasis su karaliene ir vaikais, su 4 tūkst. raitelių palyda atvyko į Vilnių, kur gausiai susirinkusių gyventojų buvo džiaugsmingai sutikti.
  • Vilniaus katedra per gaisrą sudegė kartu su bažnytiniais aukso indais, brangenybėmis ir 312 vėliavų, gautų per mūšius su rusais, vokiečiais ir kt.
  • Gruodžio 4 d. mirė Maskvos dk Vasilijus III. Maskvos dk tapo jo sunūs Ivanas Rūstusis (rus.: Иван Грозный) (iki 1584 m.). Kadangi jis tuomet buvo dar mažas, kaip regentė MDK valdė jo motina kunigaikštienė Elena Glinskaja.
  • Maskvos kunigaikštystėje prasidėjo vidaus neramumai, kuriais Lietuva tikėjosi pasinaudoti. Ldk Žygimantas Senasis patraukę į savo pusę Krymo totorius, apsiėmęs jiems kasmet mokėti po 15000 dukatų, ir Maskvai nuolat grėsė iš jų pusės pavojus.

Gimtadieniai

1534

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Prasideda reformacija Anglijoje.
  • Vasarį – kovą Vilniuje vyko LDK Seimas.
  • Po Vasilijaus III mirties Elena Glinskaja pasiūlė Ldk Žygimantui Senajam sudaryti taikos sutartį 1522 m. paliaubų pagrindu. Tačiau vietoj jo LDK vasario mėn. pateikė ultimatumą grįžti prie 1508 m. sutartimi nustatytų sienų.
  • Apkaltinti rengiant sąmokslą prieš jaunąjį valdovą, iš Maskvos į LDK pabėgo didikai kunig. Semionas Fiodorovičius Bielskis ir Ivanas Vasilevičius Liackis. Jie priklausė „lietuviškai“ politinei grupuotei Maskvos valdovo dvare.
  • Vasario 15 d. Drezdene mirė Barbora Jogailaitė - Ldk ir Lenkijos karaliaus Kazimiero Jogailaičio ir Elžbietos Habsburgaitės duktė (g. 1478 m.). 1496 m. ištekėjo už Meiseno (Saksonija) markgrafo Georgo, Albrechto Drąsiojo sūnaus.
  • Pranciškus Skorina nuvyko į Maskvos DK, iš kur jį išvarė kaip kataliką, o knygos sudegino.
  • Liepos 22 d. buvo sudaryta sutartis su architektu Bernardu Zanobiu da Džanočių (Bernardo Zanobi da Gianotti) dėl galutinio Vilniaus katedros atstatymo.
  • Mirė Mikalojus Husovianas, lotyniškai rašęs LDK poetas humanistas (g~1470 m.). Parašė didžiausią savo kūrinį – poemą „Giesmė apie stumbro išvaizdą, žiaurumą ir medžioklę“, giesmę „Nauja ir nuostabi pergalė prieš turkus liepos mėnesį“, „Giesmė apie Šv. Hiacinto gyvenimą ir darbus“ ir kt. Jo kūriniai tapo žinomi to meto Europos išsilavinusiam skaitytojui. 1980 m. UNESCO įtraukė Mikalojaus Husoviano vardą į žymių pasaulinės kultūros veikėjų tarptautinių datų (1470) kalendorių.
  • Lietuvos ultimatumas buvo atmestas ir rugpjūčio mėn. LDK pradėjo penktąjį karą su Maskvą (Starodubo karas, iki 1537 m).
  • Rugpjūčio 9 d. Kijevo vaivada Andrius Nemirovičius pradėjo žygį į Seversko žemė, nesėkmingai bandė užimti Černigovą.
  • Rugsėjo 13 d. LDK kunig. Ivano Višnioveckio ir Andrejaus Koverskio padalinys puolė Smolenską, tačiau miesto įgula puolimą atmušė. Lietuvos didžiojo etmono Jurgio Radvilos padalinys liko strateginiame rezerve Mogiliove.
  • Rugsėjo 15 d. Maskvos kalėjime numarintas badu mirė LDK ir MDK valstybės veikėjas, kunig. Mykolas Glinskis (g. ~1460 m. Turovas). 1500–1506 m. Lietuvos dvaro maršalka.
  • Lapkričio 1 d. Ldk Žygimantas Senasis, reaguodamas į atsitraukimą nuo Smolensko, kariuomenę paleido, palikdamas tik 3 tūkst. pasienio įgulos. Į tai reagavo Maskva.

1535

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Mirė Tomas Moras (anglų filosofas)
  • Rusijoje įvestas vieningas piniginis atsiskaitymo vienetas - kapeika.
  • Ispanų konkvistadoras Fransiskas Pisaras įkuria " Karališkąjį miestą" - dabartinę Limą (Peru sostinė)

LDK

  • Vasario 3 - 5 dienomis prie Smolensko ir Starodubo Lietuvos pusėn pajudėjo iki 60-70 tūkst. MDK karių. Nusiaubę LDK pasienio teritorijas, su grobiu iki kovo mėn. grįžo į MDK ribas.
  • Gegužės mėn. Vilniuje mirė Žygimanto Senojo karališkųjų statybų prižiūrėtojas Ulrichas Hozijus (vok. Ulrich Hosius) (g.~1455 m.). Nuo 1513 m. vykdė Žemutinės pilies, nuo 1515 m. – didžiųjų karališkųjų malūnų statybos darbų priežiūrą. Nuo 1532 m. vadovavo tilto per Nerį statybai, tiesė pirmąjį Vilniaus vandentiekį.
  • LDK, pasitelkė lenkų pajėgas, liepos 16 d. užėmė Gomelį.
  • Krymo chanas Sagip-Girėjus išdavė Ldk Žygimantui Senajam įsaką (jarlyk) didžiąjam valdymui: „perleido“ valdyti pietines Rusų žemes ir atsisakė reikalauti iš jų duoklių.
  • Liepos 30 d. 40 tūkst. LDK – lenkų kariuomenė apgulė Starodubą ir, panaudoję sprogstamąsias minas, pralaužę sieną, miestą užėmė. Sudeginę miestą ir priemiesčius, išžudę gyventojus, grįžo prie Smolensko. Tuo pat metu į MDK teritoriją įsiveržė Krymo totoriai, grasino Kazanės chanatas.
  • Seime priimtas Ldk Žygimanto Senojo pasiūlytas sprendimas dėl bajorų žemės nuosavybės teisių patikrinimo karališkos Metrikos pagrindų. Žygimantas nusprendė atlikti bendrą kilmingųjų teisių ir statutų patikrinimą ir atkurti kai kuriuos mokesčius. Tai sukėlė nepasitenkinimą.
  • Rugsėjo 1 d. Krokuvoje Lenkijos karaliaus Žygimanto Senojo ir Barboros Zapojos dukra ištekėjo už kurfiurstą Joachimą II Hektorą iš Brandenburgo.
  • Nukaldinti pirmieji lietuviškieji grašiai.
  • Valdovų rūmuose buvo priimtas Feraros (Ferrara) kunigaikščio Heraklio II (Ercole II d‘Este) pasiuntinys Modeninas (Modenino arba Modini).
  • Varnių Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus katedra dar kartą, kartu ir daug dokumentų, sudegė.

1536

Tai buvo keliamieji metai, prasidedantys trečiadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Vasario 27 d. Kijevo vaivados Andrius Nemirovičiaus 20 tūkst. būrys apgulė Sobežą, bet nesėkmingai. Po šiuos nesėkmės Maskvos kariuomenė pradėjo puolamąjį karą. Tai paskatino Ldk Žygimantą Senąjį ieškoti taikos su Maskvą. Rusams taika taip pat rūpėjo dėl Krymo ir Kazanės chanatų grėsmės.
  • Balandį Vilniuje vyko LDK Seimas.
  • Kilo žemaičių valstiečių sukilimas (iki 1537 m.) dėl to, kad kai kuriuose Žemaitijos valsčiuose Ldk Žygimantas Senasis natūrines duokles ir prievoles pakeitė piniginėmis. Sukilimą nuslopino LDK kariuomenės totorių daliniai; buvo išnaikinti ištisi kaimai.
  • Lietuvoje ėmė veikti liuteronai. Stengėsi mažinti bažnyčios turtus, decentralizuoti valdymą. Pirmaisiais lietuvių liuteronais buvo Abraomas Kulvietis, Stanislovas Rapolionis, Jurgis Zablockis, Martynas Mažvydas.
  • Ldk patvirtintame Vilniaus miesto valdybos ir miestiečių susitarime sakoma, kad toliau nebus galima statyti namų savavališkai, „ne pagal rėžį“.
  • Vilniuje prie katedros atstatymo po 1530 m. gaisro projekto pradėjo dirbti (iki 1557 m.) italų architektas Džiovanis Činis (it. Cini Giovani).
  • Rugsėjo 9 d. Žygimantas Senasis davė nurodymą tiekti vandentiekio vamzdžiais vandenį iš Vilniaus Vingrių versmių į miesto gatves.
  • Vilniuje pastatytas pirmas tiltas per Viliją ( Neris). Vilniaus pilininko Ulricho Hozijaus pastatytas tiltas buvo medinis ant mūrinių atramų, turėjo mūrinius vartus iš abiejų pusių ir patalpas tilto sargams bei muitininkams. 1655 m. sudegintas.
  • Vilniuje atidaryta 70-ties lovų vadinama Šv. Trejybės špitolė. Špitolė buvo gavusi privilegiją rinkti mokestį už naudojimąsi vieninteliu tiltu per Nerį.

1537

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Vasario 18 d. Maskvoje buvo sudarytos 5 metų paliaubos, pagal jas Gomelio valsčius atiteko LDK, Sebežas ir Zavološčė liko MDK. Vyko nuolatinės derybos dėl taikos, bet nesėkmingai.
  • Gaisras nusiaubė tuomet dar gausiai mediniais pastatais užstatytą Kauno miestą.
  • Liepos mėn. prie Lvovo susirinko 150 tūkst. bajorų į maišto seimą (rokosz lwowski). Nepatenkinti aristokratija, jie įteikė karaliui Žygimantui Senajam ir karalienėi Bonai Sforzai peticija su savo skriaudom ir prašymais.

1538

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Vasario 18 d. Poznanėje mirė Vilniaus ir Poznanės vyskupas Jonas iš Lietuvos kunigaikščių (g. 1499 m.), palaidotas Vilniaus arkikatedros Vyskupų koplyčios kriptoje. Ldk ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Senojo ir Kotrynos Ochstat Telničankos nesantuokinis sūnus. Apie 1514 m. Žygimantas Senasis suteikė jam titulą „iš Lietuvos kunigaikščių“.
  • Vasario 27 d. Ldk Žygimantas Senasis išleido pirmąjį miškų ir medžioklių apsaugos įstatymą, kuriame aptariami įvairūs su miško ekonomika susiję dalykai.
  • Kovą Vilniuje vyko LDK Seimas. Seimas atsisakė skirti naujų mokesčių karui.
  • Įtakinga Vilniaus vaivados Alberto Goštauto vadovaujama partija reikalavo daugiau atsiriboti nuo Lenkijos. Ldk Žygimantui Senajam per specialią Lietuvos seimo nusiųstą delegaciją buvo pareikšta, kad jis per mažai gyvenąs Lietuvoje.
  • Liepos mėn. karalius Žygimantas Senasis išleidžia ediktą, draudžianti liuteronams ir anabaptistams platinti savo mintis, už tai konfiskuoti jų turtą ir išsiusti iš šalies.
  • Osmanai užėmė LDK sudėtyje buvusią teritoriją tarp Dniestro ir Dnepro prie Juodosios jūros. Nors reikalauta grąžinti užimtas žemes, 1540–1542 m. buvo sutartos naujos sienos.
  • Mirė LDK valstybės ir karinis veikėjas Jonas Jonavičius Zaberezinskis (g.~1480 m.). Lietuvos didysis maršalka nuo 1522 m. ir Trakų vaivada nuo1531 m.

1539

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Karalienės Bonos Sforcos globojamas, protestantas Abraomas Kulvietis įsteigė Vilniuje pirmąją aukštesniąją mokyklą, gyvavo iki 1542 m. Joje ne tik buvo mokoma įprastų dalykų, antikinių kalbų, bet ir skelbiamos reformacijos idėjos.
  • LDK žydai kreipėsi į Ldk Žygimantą Senąjį, prašydami juos apsaugoti, nes Lenkijoje vykdoma paieška judaizmą priėmusių ir tariamai Lietuvoje besislapstančių krikščionių. Aleksandras Gvaninis aprašė judaizmą priėmusios Kotrynos Malcherovos sudeginimą Krokuvoje.
  • Vengrijos karalius Jonas Zapojajis vedė Lenkijos karaliaus Žygimanto Senojo ir Bonos Sforcos dukterį Izabelę Jogailaitė, su kuria gimė Jonas Zigmantas Zapojajis, 1540–1570 m. Vengrijos karalius.
  • Vilnius, Kaunas ir Klaipėda pavaizduoti Švedijos istoriko, kartografo, katalikų arkivyskupo Olafo Magnuso sudarytame žemėlapyje „ Carta Marina“.
  • Gruodžio mėn. mirė Lietuvos didikas, valstybės ir karinis veikėjas, Vilniaus vaivada, Lietuvos didysis kancleris ir Pirmojo Lietuvos Statuto autorius Albertas Goštautas (g. 1480 m.). Iš Šv. Romos imperijos imperatoriaus Karolio V gavo grafo titulą. Turėjo gausią tais laikais biblioteką, kurios kataloge buvo pažymėta 71 knyga. Palaidotas Vilniaus katedroje, savo giminės rūsyje.
  • Metų pab. Ldk Žygimantas Senasis atvyko į Vilnių.
  • Žiemą Krymo chanatas suruošė žygį į pietinės LDK žemes, bet stipriai nukentėjo nuo šalčio.

1540

Šių metų svarbiausi įvykiai:

Gimtadieniai

Kitos kalbos
aragonés: Anyos 1530
العربية: عقد 1530
asturianu: Década del 1530
беларуская: 1530-я
беларуская (тарашкевіца)‎: 1530-я
bosanski: 1530te
Mìng-dĕ̤ng-ngṳ̄: 1530 nièng-dâi
Чӑвашла: 1530-мĕш çулсем
Cymraeg: 1530au
dansk: 1530'erne
Deutsch: 1530er
English: 1530s
Esperanto: 1530-aj jaroj
español: Años 1530
suomi: 1530-luku
føroyskt: 1530-árini
français: Années 1530
Gaeilge: 1530í
贛語: 1530年代
Gàidhlig: 1530an
hrvatski: 1530-ih
Bahasa Indonesia: 1530-an
íslenska: 1531-1540
italiano: Anni 1530
日本語: 1530年代
Basa Jawa: 1530-an
ქართული: 1530-იანები
한국어: 1530년대
олык марий: 1530 ийла
македонски: 1530-ти
Bahasa Melayu: 1530-an
эрзянь: 1530 це иеть
Nederlands: 1530-1539
Nouormand: Annaées 1530
Sesotho sa Leboa: 1530s
Ирон: 1530-тæ
ਪੰਜਾਬੀ: 1530 ਦਾ ਦਹਾਕਾ
português: Década de 1530
Runa Simi: 1530 watakuna
română: Anii 1530
русский: 1530-е годы
саха тыла: 1530-с
sicilianu: 1530ini
srpskohrvatski / српскохрватски: 1530-e
Simple English: 1530s
slovenščina: 1530.
shqip: Vitet 1530
српски / srpski: 1530-е
Basa Sunda: 1530-an
svenska: 1530-talet
Kiswahili: Miaka ya 1530
தமிழ்: 1530கள்
Türkmençe: 1530ýý
татарча/tatarça: 1530-еллар
українська: 1530-ті
oʻzbekcha/ўзбекча: 1530-lar
Tiếng Việt: Thập niên 1530
中文: 1530年代
Bân-lâm-gú: 1530 nî-tāi
粵語: 1530年代