Vakcina

  KWrite icon.svg  Šio puslapio ar jo dalies stilius neatitinka Vikipedijos kalbos standartų.
Jei galite, pakoreguokite stilių (kiek įmanoma – moksliniu stiliumi). Tik tada bus galima ištrinti šį pranešimą.
Skiepijimas

Vakcina – medicininis preparatas, skirtas įgyti imunitetui nuo infekcinės ligos. Imituodamas natūralią infekciją, šis preparatas parodo imuninei sistemai ligos sukėlėją, prieš kurį imuninė sistema pagamina antikūnus ir kitus gynybos mechanizmus. Vakcinos gali būti profilaktinės ir gydomosios. Profilaktinių vakcinų paskirtis – nesukeliant ligos paleisti natūralius imuninės sistemos gynybinius mechanizmus prieš ligos sukėlėją. Kai organizmas susidurs su laukiniu infekcijos sukėlėju, jis jau turės apsaugą nuo jo, t. y. - imunitetą. Dažniausiai vakcinos yra skiepijamos sveikam žmogui, siekiant jį apsaugoti nuo užkrečiamų ligų. Vakcinavimas, taip pat gali būti naudojamas norint apsaugoti žmogų, turėjusį kontaktą su sergančiuoju. Vakcinos yra sudėtiniai imunobiologiniai preparatai, sudaryti iš susilpnintų arba užmuštų mikroorganizmų ( bakterijų ar virusų) arba jų sudėtinių dalių (komponentų) bei pagalbinių cheminių medžiagų.

Vakcinacijų istorija

L. Pasteras
Karikatūroje apie skiepijimą karvių raupais

Vakcinos pasaulyje

Vakcinacijos užuomazgų būta jau ir senovės Indijoje bei Kinijoje, vėliau ją bandyta taikyti įvairiose šalyse. 1796 m. Edward Jenner, šiuolaikinės imunoprofilaktikos pradininkas, atliko karvių raupų įskiepijimo eksperimentą ir sėkmingai paskiepijo berniuką. 1881 m. Luji Pasteras iškėlė skiepų nuo pasiutligės klausimą, o po ketverių metų šiais skiepais buvo paskiepytas pirmas žmogus.

XIX a. pradžioje Lotynų Amerikoje imtos taikyti platesnio masto skiepijimo programos. XX a. viduryje pradėta skiepyti kombinuotas vakcinas. 1956 m. surengta globalinė raupų likvidavimo programa, o 1974 m. imta vykdyti Išplėstinę imunizavimo programą, vėliau virtusią Globaline skiepijimo programa.

1986 m. paskelbtas pirmasis „Imunizavimo politikos“ dokumentas, kuriuo, kurdamos imunizavimo programas, rėmėsi daugelis pasaulio šalių. Dokumentas buvo daug kartų tobulintas ir papildytas. 1988 m. iškeltas tikslas iki 2000-ųjų išnaikinti poliomielitą. Nors jis nebuvo pasiektas, iki visiško poliomielito išnaikinimo liko labai nedaug.

2000 m. įsteigtas Globalinis Vakcinų ir Imunizacijos aljansas.

Vakcinacijos istorija Lietuvoje

Raupų vakcina

Praktinės vakcinacijos pradininku Lietuvoje laikomas Šiauliuose dirbęs A. J. Bernardas. 1768 m. Lietuvos medicinos daktaras Bėkleris pradėjo profilaktiškai skiepyti žmones karvių raupais.

1808 m. Vilniaus universiteto profesoriaus Jozefo Franko iniciatyva sostinėje įkurtas Vakcinacijos institutas. Tai buvo pirmasis toks institutas Rytų Europoje ir vienas pirmųjų senajame žemyne. Vis daugiau garsių žmonių ėmė propaguoti vakcinaciją, daugiausiai dėmesio susilaukė vakcinos nuo raupų.

1897 m. Vilniuje atidaryta Pastero stotis. Joje buvo gaminamos kelios pasiutligės vakcinos, kurios už mokestį buvo prieinamos ne tik Lietuvos, bet ir Baltarusijos bei Latvijos gyventojams.

1936 m., praėjus vos šešeriems metams po to, kai skiepas nuo raupų tapo privalomas, užfiksuotas paskutinis raupų atvejis Lietuvoje.

Po Antrojo pasaulinio karo buvo sukurta centralizuota profilaktinių skiepijimų apskaitos sistema; imta visuotinai skiepyti vaikus nuo difterijos, kokliušo, stabo, o imunoprofilaktinės temos įtrauktos į infekcinių ligų ir epidemiologijos kursą.

Atkūrus nepriklausomybę, buvo siekiama pasivyti tarptautinius vakcinacijos standartus, imta kurti nacionalinę imunoprofilaktikos sistemą. 1991 m. Įsteigtas Respublikinis imunoprofilaktikos centras, vėliau tapęs Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centro padaliniu. 1992 m. Patvirtinta pirmoji šalyje nacionalinė imunoprofilaktikos programa. Programa veiklos kryptį numatė penkeriems metams. Pirmojo programos etapo metu buvo sėkmingai įvertinta tuometinė imunoprofilaktikos sistema, kuriamas naujas skiepų kalendorius, diegiamos tarptautinius standartus atitinkančios vakcinos.

1998 m. patvirtinta nauja Nacionalinė imunoprofilaktikos programa, kuri dabar yra reguliariai atnaujinama.

Kitos kalbos
Afrikaans: Entstof
العربية: لقاح
asturianu: Vacuna
azərbaycanca: Vaksin
беларуская: Вакцына
беларуская (тарашкевіца)‎: Вакцына
български: Ваксина
བོད་ཡིག: འབྲུམ་སྨན།
bosanski: Vakcina
català: Vacuna
Mìng-dĕ̤ng-ngṳ̄: Ĭk-mièu
کوردی: کوتاو
čeština: Vakcína
dansk: Vaccine
Deutsch: Impfstoff
Ελληνικά: Εμβόλιο
English: Vaccine
Esperanto: Vakcino
español: Vacuna
eesti: Vaktsiin
euskara: Txerto
فارسی: واکسن
suomi: Rokote
furlan: Vacine
galego: Vacina
Avañe'ẽ: Tasymombiaha
עברית: חיסון
hrvatski: Cjepivo
Kreyòl ayisyen: Vaksen
magyar: Védőoltás
Bahasa Indonesia: Vaksin
íslenska: Bóluefni
italiano: Vaccino
日本語: ワクチン
Patois: Vaxiin
Basa Jawa: Vaksin
ქართული: ვაქცინა
қазақша: Вакцина
ភាសាខ្មែរ: វ៉ាក់សាំង
한국어: 백신
Latina: Vaccinum
latviešu: Vakcīna
македонски: Вакцина
മലയാളം: വാക്സിൻ
монгол: Вакцин
मराठी: लस
Bahasa Melayu: Vaksin
Nederlands: Vaccin
norsk nynorsk: Vaksine
norsk: Vaksine
ଓଡ଼ିଆ: ଟିକା
polski: Szczepionka
پنجابی: ویکسین
português: Vacina
română: Vaccin
русский: Вакцина
саха тыла: Быһыы
srpskohrvatski / српскохрватски: Vakcina
Simple English: Vaccine
slovenščina: Cepivo
shqip: Vaksina
српски / srpski: Вакцина
Kiswahili: Chanjo
తెలుగు: టీకా
тоҷикӣ: Ваксина
Türkçe: Aşı (tıp)
тыва дыл: Вакцина
українська: Вакцини
اردو: ویکسین
oʻzbekcha/ўзбекча: Vaksinalar
Tiếng Việt: Vắc-xin
Winaray: Bakuna
中文: 疫苗
Bân-lâm-gú: E̍k-chu
粵語: 疫苗