Socialinis teisingumas

Socialinis teisingumas - principas, kuriuo remiantis, gėrybės tam tikroje visuomenėje, bendruomenėje (pa)skirstomos, (pa)dalijamos „teisingai“, t. y. laikantis teisingumo. Kaip reikalavimas žinomas nuo pat Antikos ( Aristotelis etc.). Ypač svarbiu tapo industrializacijos metais, XIX a. Popiežius Pijus XI savo enciklikoje „Apie visuomenės tvarką“ („ Quadragesimo anno“) [1] svarstė socialinio teisingumo klausimus. Pasak Hajeko, socialinis teisingumas yra tuščias politinis terminas ( Friedrich August von Hayek, Socialinio teisingumo miražas // The Mirage of Social Justice, London 1976 m.). Kaip teisės principas kai kuriose valstybėse yra sudėtinė socialinės valstybės (principo) dalis.

Literatūra

  • John Rawls, Teisingumo teorijos (Original: A Theory of Justice), 1971, ISBN 3-518-06737-0
  • Bernd Rüthers, Das Ungerechte an der Gerechtigkeit, 3. Auflage, Tübingen 2009
  • Sinn, Hans-Werner, The selection principle and market failure in systems competition, in: Journal of Public Economics 66 (1997), S. 247–274 10.1016/S0047-2727(97)00043-1
  • Hans-Werner Sinn, The New Systems Competition, CESifo, 2002 (online)
Kitos kalbos