Socialinis teisingumas

Socialinis teisingumas - principas, kuriuo remiantis, gėrybės tam tikroje visuomenėje, bendruomenėje (pa)skirstomos, (pa)dalijamos „teisingai“, t. y. laikantis teisingumo. Kaip reikalavimas žinomas nuo pat Antikos (Aristotelis etc.). Ypač svarbiu tapo industrializacijos metais, XIX a. Popiežius Pijus XI savo enciklikoje „Apie visuomenės tvarką“ („Quadragesimo anno“)[1] svarstė socialinio teisingumo klausimus. Pasak Hajeko, socialinis teisingumas yra tuščias politinis terminas (Friedrich August von Hayek, Socialinio teisingumo miražas // The Mirage of Social Justice, London 1976 m.). Kaip teisės principas kai kuriose valstybėse yra sudėtinė socialinės valstybės (principo) dalis.

Literatūra

  • John Rawls, Teisingumo teorijos (Original: A Theory of Justice), 1971, ISBN 3-518-06737-0
  • Bernd Rüthers, Das Ungerechte an der Gerechtigkeit, 3. Auflage, Tübingen 2009
  • Sinn, Hans-Werner, The selection principle and market failure in systems competition, in: Journal of Public Economics 66 (1997), S. 247–274 10.1016/S0047-2727(97)00043-1
  • Hans-Werner Sinn, The New Systems Competition, CESifo, 2002 (online)
Kitos kalbos
Esperanto: Socia justeco
español: Justicia social
français: Justice sociale
עברית: צדק חברתי
Bahasa Indonesia: Keadilan sosial
日本語: 社会正義
한국어: 사회정의
Bahasa Melayu: Keadilan sosial
ਪੰਜਾਬੀ: ਸਮਾਜਕ ਨਿਆਂ
پنجابی: سماجی انصاف
português: Justiça social
srpskohrvatski / српскохрватски: Socijalna pravda
Simple English: Social justice
српски / srpski: Социјална правда
Türkçe: Sosyal adalet
中文: 社會正義
Bân-lâm-gú: Siā-hōe chèng-gī