Saga (literatūra)

 Crystal Clear action spellcheck.png Šį straipsnį ar jo skyrių reikėtų peržiūrėti.
Būtina ištaisyti gramatines klaidas, patikrinti rašybą, skyrybą, stilių ir pan.
Ištaisę pastebėtas klaidas, ištrinkite šį pranešimą ir apie tai, jei norite, praneškite Tvarkos projekte.

Sagos – apsakymai apie senovės skandinavus ir germanus, vikingų keliones bei jų metu vykusius mūšius, migraciją į Islandiją ir joje esančių šeimų nesutarimus, herojiškus senovės įvykius, pateikiami karžygių pasakojimai, kuriuose kalbama apie pagonis bei krikščionis. Jos parašytos senovės skandinavų, daugiausia senovės islandų, kalba.[1]

Parašytos prozos stiliumi, panašios į epą. Sagų eilutės dažniausiai rašomos aliteracijos būdu, posmais arba kaip vientisas eilėraštis. Visi pasakojimai, išskyrus legendines, šventųjų, vyskupų sagas bei išverstus arba naujai pagal sagas parašytus romanus, dažniausiai realistiniai. Sagos kartais būna romantizuotos ir fantastinės, bet visada nagrinėja artimas skaitytojui problemas.[2]

Kontekstas

Njáls saga ištrauka iš Möðruvallabók (AM 132 folio 13r) apie 1350 m.

Terminas saga yra kilęs iš senovės skandinavų kalbos žodžio saga (dgs. sögur) kuris reiškia (1) „tai, kas pasakyta, pareiškimas“ arba (2) „apsakymas, pasaka, istorija“. Jis yra giminingas angliškajam žodžiui saw (lt. patarlė) bei vokiškajam Sage. Islandų sagos paremtos žodine tradicija, todėl kiekvieną pasaką stengiamasi atrinkti ir suskirstyti į tai, kas yra tikra, ir kas – išgalvota. Sagų tikslumas ir tikrumas sukelia nemažų ginčų. Dauguma sagų rankraščių XVII a. buvo atgabenti į Daniją ir Švediją, tačiau vėliau buvo grąžinti į Islandiją. Klasikinės sagos buvo sukurtos XIII a. Anksčiau mokslininkai manė, jog šios sagos buvo žodžiu perduodamos iš kartos į kartą, kol buvo užrašytos raštininkų XIII a. Vis dėlto dabar dauguma mokslininkų mano, jog sagos buvo sukurtos sąmoningai, remiantis žodine bei rašytine tradicija. Į sagose minimų drabužių detalių aprašus sutelktas tyrimas nustatė, jog „aprengdami“ veikėjus drabužiais, kurie tuo metu atrodė kaip senamadiški, rašytojai bandė sukurti kūrinio istoriškumą. Tačiau šie drabužiai nėra iš sagose minimų įvykių laikų ir yra panašesni į aprangą, dėvėtą XII a.[3]

Pasakojimų yra įvairių: apie karalius (pvz., Heimskringla), paprastus žmones (pvz., Bandamanna saga) ir didingus personažus (pvz., Egils saga). Sagose aprašomi kai kurių Skandinavijos šalių istoriniai įvykiai (pvz., paskutinis Hervarar saga skyrius). Jose taip pat minimos Britų salos, šiaurės Prancūzija bei Šiaurės Amerika. Kelionių į Šiaurės Ameriką (dabartinė Kanada) pasakojimai buvo pripažinti tikrais visai neseniai, XX a. pradžioje.[4]

Dauguma islandų sagose aprašytų istorijų vyko 930–1030 metais, šis laikotarpis islandų istorijoje dar vadinamas söguöld – sagų amžiumi. Dažniausiai jos buvo užrašomos nuo 1190 iki 1320 m. Kai kurios ilgą laiką prieš užrašant egzistavo kaip žodinė tradicija, kitos buvo sukurtos nesiremiant tikrais įvykiais, o kai kurių sagų šaltiniai yra žinomi: pavyzdžiui, karaliaus Sveriro sagos autorius buvo susitikęs su karaliumi ir jį panaudojo kaip įkvėpimo šaltinį.[5]

Kitos kalbos
العربية: ساجا
مصرى: ساجا
azərbaycanca: Saqa
беларуская: Сага
беларуская (тарашкевіца)‎: Сагі
български: Сага
বাংলা: সাগা
brezhoneg: Saga
Cymraeg: Saga
dansk: Saga
English: Saga
Esperanto: Sagao
eesti: Saaga
euskara: Saga
suomi: Saaga
Võro: Saaga
français: Saga
עברית: סאגה
hrvatski: Saga
magyar: Saga
Հայերեն: Սագա
Bahasa Indonesia: Saga
Ido: Saga
italiano: Saga
日本語: サガ
Basa Jawa: Saga
қазақша: Сага
한국어: 사가 (문학)
latviešu: Sāgas
кырык мары: Сага
Nederlands: Saga (literatuur)
norsk nynorsk: Saga
occitan: Saga
português: Saga (literatura)
română: Saga
русский: Сага
Scots: Saga
srpskohrvatski / српскохрватски: Saga
Simple English: Saga
slovenčina: Sága (literatúra)
српски / srpski: Сага (књижевност)
Türkçe: Saga
українська: Сага