Prakaitavimas

Prakaitavimas – procesas, kurio metu skysčiai pašalinami per prakaito liaukas, esančias mūsų odoje. Prakaitas yra atsakas į šilumą, intensyvų fizinį krūvį ar emocinį stresą. Jis atsiranda milijonuose prakaito liaukų, esančių beveik viso kūno odos paviršiuje.

Prakaitavimas yra natūrali organizmo reakcija, skirta reguliuoti savo vidaus temperatūrą. Kai prakaitas išsiskiria ant odos, jis pašalina šilumos perteklių ir suteikia organizmui aušinimo poveikį. Prakaitavimas taip pat pašalina iš organizmo nedidelį kiekį atliekų.

Prakaitą sudaro nuo 55 iki 60 procentų skysčių, dažniausiai vandens. Prakaito sudėtyje taip pat yra natrio chlorido (druskos) ir šiek tiek kitų medžiagų - kalio, kalcio, pieno rūgšties ir fosforo. Kai šių medžiagų yra skystyje jie vadinami elektrolitais ir padeda reguliuoti skysčių balansą organizme. Prakaite taip pat galima rasti nedidelį kiekį tokių atliekų produktų, kaip amoniakas ir karbamidas. Prakaito liaukos yra ilgi, tuščiaviduriai vamzdeliai, kurių milijonai yra visame kūno paviršiuje. Išoriniai lyties organai, lūpos ir išorinis ausies paviršius – vienintelės sritys, neturinčios prakaito liaukų. Prakaito liaukų raizginiai yra išsidėstę antrajame odos lygyje. Liaukų pagamintas prakaitas yra nešamas į odos paviršių mažais latakėliais, kurie užsibaigia odos poromis.

Yra dviejų tipų prakaitą gaminančios liaukos:

  • Ekrininės liaukos. Šios liaukos yra visoje odoje, o didžiausia koncentracija delnuose ir pėdose. Ekrininės liaukos atsiveria tiesiai į odos poras. Šios liaukos yra aktyvios visą žmogaus gyvenimą ir gamina prakaitą, kai karšta, susijaudinus ir t. t. Ekrininių liaukų yra gausiausiai.
  • Apokrininės liaukos. Šios prakaito liaukos tampa aktyvios, kai asmuo pasiekia brendimo laikotarpį. Apokrininės liaukos atsiveria į plaukų folikulus. Jų randama srityse, kuriose yra daug plaukų folikulų – pažastyse, genitalijų srityje, ant galvos odos ir aplink spenelius. Prakaitas, gaminamas šių liaukų yra susimaišęs su riebiosiomis rūgštimis bei baltymais, todėl jis būna tirštas.

Prakaitas pats savaime neturi kvapo. Kai jis pasiekia odos paviršių, sąveikauja su ant kūno esančiomis bakterijomis, kurios gali sukelti nemalonų kvapą. Daugelis žmonių naudoja dezodorantus ar antiperspirantus, kuriais sukuriama kaukė, padedanti sumažinti prakaito kvapą.

Prakaitavimas yra svarbi organizmo funkcija ir pas kiekvieną žmogų jis skirtingas. Prakaitavimo gausumas yra tiesiogiai veikiamas prakaito liaukų kiekio. Nors moterys turi daugiau prakaito liaukų, tačiau pas vyrus jos yra gerokai aktyvesnės. Tam tikri veiksniai (pvz., paveldimumas, maisto produktai, vaistai, medicininės sąlygos) taip pat gali paveikti kiek asmuo prakaituoja. Kartais šie veiksniai gali sukelti pernelyg didelį prakaitavimą (hiperhidrozę) arba atvirkščiai – prakaito nebuvimą (anhidrozę).

Nors hiperhidrozė kelia nepatogumų, dėl to nevertėtų pernelyg susirūpinti. Pernelyg gausus prakaitavimas yra gana paplitęs reiškinys. Jį gali sukelti ir karšti, alkoholiniai gėrimai bei aštrus maistas. Kai kurie maisto produktai gali netgi paveikti prakaito kvapą. Prakaitavimas taip pat susijęs su pakilusia kūno temperatūra. Jei asmuo staiga pradeda prakaitaituoti daugiau nei paprastai, arba jei prakaitavimą lydi karščiavimas, svorio mažėjimas, krūtinės skausmas, dusulys ar greitas širdies plakimas, pacientas turėtų nedelsiant kreiptis į gydytoją. Tokiais atvejais hiperhidrozė gali būti ligos ženklas. Ji taip pat gali atsirasti vykstant normaliems žmogaus gyvenimo ciklams – pavyzdžiui, menopauzei.

Žmonės taip pat turėtų susisiekti su savo gydytoju, kai pastebi pasikeitusį savo kūno kvapą (pvz., vaisių, amoniako ir pan.) Tai gali signalizuoti apie pakitusią sveikatos būklę.

Odos paviršiuje esančios prakaito liaukos svarbios organizmo termoreguliacijai. Jos funkcionuoja ne visos iš karto. Kai karšta, pirmiausia prakaituoti ima kakta, veidas, po to – likusios kūno dalys, o vėliausiai – delnai ir padai.

Nedirbdamas žmogus per parą vėsioje aplinkoje išprakaituoja iki 500 ml prakaito. Nervinės įtampos sąlygomis pirmiausia ima prakaituoti delnai ir padai. Prakaitavimą reguliuoja simpatinė ir parasimpatinė nervų sistema. Vikiteka

Kitos kalbos
العربية: تعرق
asturianu: Sudu
авар: ГӀетӀ
Aymar aru: Jump'i
azərbaycanca: Tər
беларуская: Пот
беларуская (тарашкевіца)‎: Пот
български: Изпотяване
भोजपुरी: पसीना
brezhoneg: C'hwez
bosanski: Znojenje
català: Suor
Mìng-dĕ̤ng-ngṳ̄: Gâng
čeština: Pot
Cymraeg: Chwys
dansk: Sved
Deutsch: Schweiß
ދިވެހިބަސް: ދާ
Ελληνικά: Ιδρώτας
English: Perspiration
Esperanto: Ŝvito
español: Sudor
euskara: Izerdi
فارسی: عرق‌کردن
suomi: Hiki
français: Sueur
Gaeilge: Allas
贛語:
galego: Suor
עברית: זיעה
हिन्दी: पसीना
hrvatski: Znojenje
Հայերեն: Քրտինք
Bahasa Indonesia: Keringat
Ido: Sudoro
íslenska: Sviti
italiano: Sudorazione
日本語:
ქართული: ოფლი
ಕನ್ನಡ: ಬೆವರು
한국어:
Кыргызча: Тердөө
Latina: Sudor
лакку: Гьухъ
latviešu: Sviedri
मराठी: घाम
Bahasa Melayu: Peluh
नेपाली: पसीना
Nederlands: Zweten
norsk: Svette
ਪੰਜਾਬੀ: ਮੁੜ੍ਹਕਾ
polski: Pot
português: Suor
Runa Simi: Hump'i
română: Transpirație
русский: Пот
srpskohrvatski / српскохрватски: Znojenje
Simple English: Sweat
slovenčina: Pot (tekutina)
slovenščina: Znojenje
српски / srpski: Знојење
Basa Sunda: Késang
svenska: Svettning
Kiswahili: Jasho
தமிழ்: வியர்வை
తెలుగు: చెమట
тоҷикӣ: Арақ кардан
Tagalog: Pawis
Türkçe: Ter
українська: Піт
اردو: پسینہ
Tiếng Việt: Mồ hôi
ייִדיש: שוויצן
中文: 汗液
粵語: