Pietų Korėja
English: South Korea

대한민국
Korėjos Respublika
Pietų Korėjos vėliavaPietų Korėjos herbas
(Išsamiau)(Išsamiau)
Pietų Korėja žemėlapyje
Valstybinė kalbakorėjiečių
SostinėSeulas
Didžiausias miestasSeulas
Valstybės vadovaiMoon Jae-in
Prezidentas
Chung Sye-kyun
Ministras pirmininkas
Plotas
 – Iš viso
 – % vandens
 
100 210 km² (106)
0,3 %
Gyventojų
 – 2017
 – Tankis
 
50 704 971 (28)
496,01 žm./km² (10)
BVP
 – Iš viso
 – BVP gyventojui
2017 (progn.)
1498 mlrd. $ (12)
30 919[1] $ (27)
ValiutaPietų Korėjos vonas (KRW)
Laiko juosta
 – Vasaros laikas
UTC +9
-
Nepriklausomybė
Kočiosono įkūrimas
Nepriklausomybė
Konstitucija
Paskelbta vyriausybė

2333 m. pr. m. e.[2]
1945-08-15
1948-07-17
1948-08-15
Valstybinis himnasPietų Korėjos himnas
Interneto kodas.kr
Šalies tel. kodas82

Pietų Korėja, oficialiai vadinama Korėjos Respublika, kor. 대한민국,[tɛhanminɡuk̚]) – valstybė rytų Azijoje, pietinėje Korėjos pusiasalio dalyje, seniau buvusios vieningos Korėjos pietinė dalis. Šiaurėje ribojasi su šiaurinę pusiasalio dalį užimančia Šiaurės Korėja, vakaruose – su Kinija, rytuose – su Japonija. Pietų Korėjos sostinė ir didžiausias miestas – Seulas, vienas didžiausių metropolinių miestų.

Korėjos istorija siekia 5000 m. ir yra viena seniausių pasaulio civilizacijų pasaulyje.[3] Korėjos istorijos pradžia laikomi 2333 m. pr. m. e., kai Tankuno buvo įkurta Kočiosono karalystė. Pirmieji gyventojai šioje teritorijoje apsigyveno maždaug Žemesniajame Paleolite.[4][5] 668 m., valdant Sillai, suvienijus Tris Korėjos karalystes, Korėja tapo viena šalimi iki Korėjos imperijos pabaigos 1910 m. Po padalijimo į Šiaurės ir Pietų Antrojo pasaulinio karo metais, pastaroji 1948 m. pasuko demokratijos keliu. Pasibaigus karo veiksmams tarp Korėjų šalį kurį laiką valdė karinės vyriausybės, ėmė sparčiai augti ekonomika ir įsitvirtino pilna demokratija.

Pietų Korėja yra prezidentinė respublika, suskirstyta į 17 administracinių vienetų. Tai išsivysčiusi šalis su aukšta gyvenimo kokybe, ketvirta didžiausia ekonomika Azijoje ir penkiolikta pasaulyje. Šalies ekonomika pagrįsta eksportu, pagrindiniams produktams esant elektroninėms prekėms, automobiliams, laivams, naftos produktams ir robotų technikai. Pietų Korėja yra JTO, Pasaulio prekybos organizacijos, OECD ir G20 narė, taip pat viena pirmųjų APEC ir EAS narė, viena didžiųjų NATO nepriklausančių JAV sąjungininkių.

Istorija

Pagrindinis straipsnis – Pietų Korėjos istorija.
Šalies istorija iki 1945 m. – Korėjos istorija.

Pietų Korėjos istorija formaliai prasideda 1948 m. rugpjūčio 15 d., kuomet buvo įkurta Korėjos Respublika. Prieš tai visas Korėjos pusiasalis buvo okupuotas Japonijos (1910–1946 m.), tačiau po jos pasidavimo Antrajame Pasauliniame kare 1945 m. rugpjūčio 15 d. laimėjusios šalys perėmė valdymą ir padalino Korėja nuo 38 lygiagretės atitinkamai į pietinę ir šiaurinę dalį. Tų pačių metų rugpjūčio 24 d. sovietai įžengė į Pchenjaną ir įsteigė savo karinę valdžią, o už poros savaičių, rugsėjo 8 d., amerikiečiai įkūrė Jungtinių Valstijų karinę valdžią Seule. Veikiamos prasidedančio Šaltojo karo, abi pusės siekė, kad būsima valstybė atitiktų jų globalius strateginius tikslus, ir palaikė joms palankias šalies politines jėgas. Dėl to su Sovietų Sąjungos pagalba šiaurėje įsitvirtino stalinistinis-komunistinis vienpartinis režimas su Kim Ir Senu priešakyje, o pietuose – JAV palaikoma demokratinė santvarka, kurioje vyravo konservatyvūs dešinieji.

Pirmuoju Pietų Korėjos prezidentu tapo I Singmanas. Vos pavykus stabilizuoti padėtį šalies viduje, 1950 birželio 25 d. prasidėjo Korėjos karas, kurio metu amerikiečiai kovojo Pietų Korėjos, o kinai – Šiaurės Korėjos pusėje. Karas, pareikalavęs 2,5 mln. aukų[6], baigėsi 1953 m. paliaubomis, taikos sutartis nebuvo pasirašyta. Tarp Šiaurės ir Pietų Korėjos suformuota demilitarizuota zona, abiejose jos pusėse šalys tebėra sutelkusios didžiules karines pajėgas.

I Singmanas antrą kartą laimėjo prezidento rinkimus ir 1954 m. priėmė Konstitucijos pataisas leidžiančias jam pretenduoti į trečią kadenciją. 1960 m. kilus studentų mitingams dėl autoritarinės jo politikos, I atsistatydino. Trumpam nauju prezidentu tapo Jun Boson, kuris siekė stiprinti demokratiją, tačiau jam padėties stabilizuoti nepavyko ir 1961 m. gegužės 16 d. įvyko karinis perversmas, vadovaujamas Pak Čionghy. Pastarasis šalį valdė iki jo nužudymo 1979 m. Pak valdymo laikotarpiui buvo būdingas spartus šalies ekonominis vystymasis ir politinės represijos.

Po Pak mirties šalyje vėl kilo politinio nestabilumo laikotarpis, trumpam buvo išrinktas demokratinių reformų siekęs prezidentas Čoi Kjūha, kuris buvo priverstas palikti postą po karinio perversmo, įvykdyto generolo Čion Duhan, šalį valdžiusio iki 1988 m. Jo valdymo laikotarpiu šalies ekonomika vis dar sparčiai augo (apie 10 % kasmet), tačiau buvo pastebimos lėtėjimo tendencijos. Politikoje įžvelgiama nemažai autoritarizmo bruožų.

Paskutiniaisiais Čion Duhan valdymo metais vis labiau stiprėjo gyventojų ir opozicijos nepasitenkinimas esama padėtimi, kuris peraugo į Birželio demokratinį judėjimą. 1987 m. pabaigoje buvo pakeista Konstitucija ir įvyko visuotiniai rinkimai, kuriuos laimėjo No Tėu. Jis aktyviai ėmėsi veiksmų atitolinti šalį nuo autoritarizmo, panaikino suvaržymus žiniasklaidai, žmonių susibūrimams į politines partijas, paleido politinius kalinius.

1992 m. gruodį vykusius rinkimus laimėjo Kim Jongsam. Jis buvo pirmasis civilis tapęs prezidentu nuo Pak Čionghy laikų. Kim Jongsam paskelbė kovą prieš korupciją ir ėmėsi daugelio ekonominių reformų, siekdamas atgaivinti šalies ekonomiką, tačiau jo administracija patyrė nesėkmę, kuomet 1997 m. Pietų Korėjos ekonomika žlugo dėl 1997 metų Azijos finansinės krizės, o pačio Kim Jongsam sūnus įsivėlė į korupcijos skandalą.

1997 m. pirmą kartą per Pietų Korėjos istoriją įvyko taikus valdžios perdavimas iš valdančiosios partijos opozicinei. Rinkimus laimėjo Kim Dedžiunas, pasižymėjęs kaip stiprus demokratijos šalininkas ir santykių su Šiaurės Korėja gerintojas, už ką 2000 m. gavo Nobelio Taikos premiją. Jo dėka 1997–2008 m. buvo vykdoma Saulės Šviesos politika, kuria siekta stiprinti Šiaurės ir Pietų bendradarbiavimą.

Nuo 2007 m. prezidento pareigas ėjo I Mjongbak, kurį 2012 m. pakeitė pirmoji prezidentė moteris Pak Kinhė. Dėl korupcijos skandalo ji po 2017 m. įvykusios apkaltos buvo pašalinta iš pareigų. Tų pačių metų gegužę vykusius rinkimus laimėjo dabartinis prezidentas Mun Džėinas.

Politinė sistema

Pagrindinis straipsnis – Pietų Korėjos politinė sistema.

Pietų Korėja yra prezidentinė respublika. Penkerių metų kadencijai renkamas prezidentas yra vyriausybės vadovas. Jis su parlamento pritarimu skiria ministrą pirmininką ir kabineto narius.

Kaip ir daugelyje demokratijų, P. Korėjoje veikia trys valdžios: vykdomoji, teisminė ir įstatymų leidžiamoji. Įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžios veikia visų pirma valstybiniu lygmeniu, nors įvairios ministerijos vykdomojoje valdžioje taip pat vykdo vietines funkcijas. Vietinės vyriausybės yra pusiau autonominės ir turi savo paties vykdomuosius ir leidžiamuosius organus. Teisminė valdžia veikia tiek valstybiniu, tiek vietiniu lygmeniu. Aukščiausias teisminės valdžios organas yra Aukščiausiasis Teismas.

Pietų Korėja yra konstitucinė demokratija. Korėjos Respublikos Konstitucija apibrėžia P. Korėjos politinės, teisinės ir ekonominės sistemos pagrindus. Šis įstatymas ne kartą buvo taisytas nuo pirmo jo paskelbimo po nepriklausomybės atgavimo 1948 m., tačiau visi pataisyti variantai turėjo bendrų bruožų, šalis buvo prezidentinė, išskyrus antrosios respublikos laikotarpiu.[7] Pirmieji tiesioginiai rinkimai taip pat vyko 1948 m. Nors laikotarpiu tarp XX a. septintojo ir devintojo dešimtmečio šalį valdė karinės diktatūros, šalis išsivystė iki liberalios demokratijos – šiandien CŽV faktų knygoje Pietų Korėjos politinė sistema apibūdinama kaip „pilnai funkcionuojanti modernioji demokratija“.[8]

Pietų Korėjos parlamentas, vadinamas Nacionaliniu Susirinkimu arba Kukhoi (국회), renkamas ketverių metų kadencijai ir susideda iš 299 narių. Iš jų 243 renkami vienmandatėse apygardose, o likusieji pagal proporcinę rinkimų sistemą. Pietų Korėjoje yra dvi pagrindinės politinės partijos – Didžioji Nacionalinė partija (hanara) ir Demokratų partija. Šalia jų yra daug smulkesnių partijų, parlamente vietų turi septynios.

Administracinis suskirstymas

Pietų Korėjoje yra 1 specialusis miestas, 1 specialusis savivaldos miestas, 6 metropoliniai miestai ir 9 provincijos. Žemiau pateikiami pavadinimai lietuviškai, korėjietiška abėcėle Hangul ir kiniškais hieroglifais.

ŽemėlapisPavadinimasHangulHandžaPopuliacija
Specialusis miestas (특별시; 特別市; teukbyeolsi)
Seulas서울특별시서울特別市*9,794,304
Specialus savivaldos miestas (세종특별자치시; 世宗特別自治市; teukbyeol-jachisi)
Sedžongas세종특별자치시世宗特別自治市122,263
Metropoliniai miestai (광역시; 廣域市; Gwangyeoksi)
Pusanas부산광역시釜山廣域市3,635,389
Tegu대구광역시大邱廣域市2,512,604
Inčonas인천광역시仁川廣域市2,628,000
Tedžonas대전광역시大田廣域市1,442,857
Kvangdžu광주광역시光州廣域市1,456,308
Ulsanas울산광역시蔚山廣域市1,087,958
Provincijos (도; 道; do) ir jų centrai
Kiongi (Suvonas)경기도京畿道10,415,399
Kangvonas (Čunčonas)강원도江原道1,592,000
Šiaurės Čungčongas (Čongdžu)충청북도忠淸北道1,462,621
Pietų Čungčongas (Hongsiongas)충청남도忠淸南道1,840,410
Šiaurės Džola (Džondžu)전라북도全羅北道1,890,669
Pietų Džola (Muano apskrityje)전라남도全羅南道1,994,287
Šiaurės Kiongsangas (Tegu)경상북도慶尙北道2,775,890
Pietų Kiongsangas (Čangvonas)경상남도慶尙南道2,970,929
Specialioji savivaldos provincija (특별자치도, 特別自治道, teukbyeoljachi-do)
Džedžu제주특별자치도濟州特別自治道560,000
* 서울 (Seul) yra korėjietiškos kilmės žodis, reiškiantis sostinę, todėl neturi užrašymo hieroglifais. Kinų kalboje miestas buvo žinomas kaip 漢城 (kiniškai skaitomas kaip Hancheng, korėjietiškai Hanseong). 2005 sausio 18 d. Seulo miesto vyriausybė paskelbė, kad kiniškas miesto pavadinimas turi būti Shou’er (首爾/首尔). Kinijoje šis pavadinimas nėra plačiai paplitęs.

Geografija

Pagrindinis straipsnis – Pietų Korėjos geografija.

Pietų Korėja įsikūrusi pietinėje Korėjos pusiasalio dalyje ir yra apie 1100 km nutolusi nuo Azijos pagrindinės dalies. Kalnuoto pusiasalio krantus vakaruose skalauja Geltonoji jūra, rytuose – Japonijos jūra, pietuose – Korėjos sąsiauris ir Rytų Kinijos jūra.

Šalies plotas – 38622,57 km².[9]

Pietų Korėjos teritoriją daugiausiai sudaro kalvos ir kalnai. Nemaža dalis žemės ariama. Žemumos, kurių daugiausia yra vakaruose ir pietryčiuose, sudaro tik apie 30 % viso žemyninio ploto. Pietų Korėjos teritoriją galima suskirstyti į 4 pagrindinius regionus: rytinį su aukštais kalnais ir siauromis pakrantės lygumomis, vakarinį plačių pakrančių lygumų regioną su upės baseinais ir kalvomis, pietvakarinį, su kalnais bei slėniais, bei pietrytinį, kur dominuoja platūs Nakdongo upės baseinai.

Prie vakarinių ir pietrytinių Pietų Korėjos pakrančių stūkso apie 3 tūkstančius salų, kurių didžioji dauguma mažos ir neapgyvendintos. Čedžu, 1845 km² ploto sala, esanti 100 km nuo pietinio kranto, yra didžiausia valstybei priklausanti sala. Saloje taip pat yra aukščiausia P. Korėjos viršūnė – 1950 m virš jūros lygio esantis neveikiantis ugnikalnis Halasanas. Labiausiai į rytus nutolusios salos – Ulelendo ir Liankūro uolos (Korėjoje vadinamos Dokdo), piečiausios – Marado ir Sokotros uolos.

Klimatas

Klimato lentelė Pietų Korėja
SVKBGBLRRSLG
 
 
23
 
1
-7
 
 
25
 
3
-5
 
 
47
 
10
0
 
 
94
 
17
7
 
 
92
 
23
13
 
 
134
 
26
17
 
 
369
 
29
22
 
 
294
 
30
22
 
 
169
 
26
17
 
 
50
 
20
10
 
 
53
 
11
3
 
 
21
 
4
-4
temperatūra °C skalėje
kritulių kiekis climate-charts.com

Šaliai būdingas drėgnas žemyninis klimatas ir drėgnas subtropinis klimatas. Klimatui įtaką daro Rytų Azijos musonas. Vasarą iškrinta daugiau kritulių, ypač esant mėnesį trunkančiai džangmai (장마), kuri prasideda birželio gale. Žiemos gan šaltos, o vasaros gan karštos: Seule vidutinė sausio temperatūra svyruoja nuo −7 °C iki 1 °C, o vidutinė rugpjūčio temperatūra – nuo 22 °C iki 30 °C. Žiemos šiltesnės ties pietų pakrante ir gerokai šaltesnės kalnuotose vietovėse. Į pietinius krantus vasarą dažnai atkeliauja taifūnai, sukeliantys didelius vėjus ir smarkų lietų. Vidutinis metinis kritulių kiekis svyruoja nuo 1370 milimetrų Seule iki 1470 milimetrų Busane.

Pietų Korėjos eksponentinis ekonominis augimas ir sėkmė dažnai vadinama Han upės stebuklu.

Ekonomika

Pagrindinis straipsnis – Pietų Korėjos ekonomika.

Pietų Korėja turi gerai išvystytą ekonomiką, yra OECD ir G20 narė, ketvirta turtingiausia valstybė Azijoje. Šalies ekonomika gerai išvystyta, pagal BVP šalis yra trylikta pasaulyje ir ketvirta tarp Azijos šalių. P. Korėjoje įvykęs spartus ekonominis augimas dažnai vadinamas Han upės stebuklu.

Dar ketvirtajame dešimtmetyje šalis buvo viena skurdžiausių šalių Azijoje. Tam ypatingai daug įtakos turėjo Japonijos okupacija, kurios metu buvo savanaudiškai naudojami ištekliai, ir galutinai šalį nusiaubęs Korėjos karas. Buvusio šalies lyderio Generolo Pak Čionhi dėka, 1962 m. šalies ekonomika pradėjo sparčiai augti. P. Korėja iš skurdžios agrarinės šalies tapo pasiturinčia, aukštos kokybės moderniąsias technologijas gaminančia šalimi.

Gyventojai

Pagrindinis straipsnis – Pietų Korėjos demografija.

Daugelis pietų korėjiečių gyvena miestuose dėl aštuntame, devintame ir dešimtmetyje vykusios migracijos iš kaimų šalies spartaus ekonomikos augimo metu. Sostinė Seulas yra didžiausias šalies miestas ir pagrindinis pramonės centras.

Nors per pastaruosius amžius daug azijiečių migravo į Korėjos pusiasalį, labai mažai liko gyventi ten nuolat. Vietinių mažumų skaičius buvo labai nežymus. Pietų Korėjoje užsienio kilmės žmonių, tokių kaip žmonės iš Vakarų, Kinijos, Japonijos, buvo labai mažai, išskyrus tuos, kurie atvyko į šalį verslo reikalais ir kurių gyvenimas Pietų Korėjoje buvo laikinas.

Pagal 2010 m. duomenis šalyje gyveno 1,26 mln. užsieniečių[10] (apie 2,5% visų gyventojų), tarp jų – 28 500 JAV kareivių.[11]

Pietų Korėjos miestai

Pagrindinis straipsnis – Sąrašas:Pietų Korėjos miestai.
Didžiausi Pietų Korėjos miestai
MiestaiProvincijosGyventojų skaičiusMiestaiProvincijosGyventojų skaičius
1SeulasSeulas10 464 051 11PučionasKiongi provincija854 348
2PusanasPusanas3 600 381 12JonginasKiongi provincija677 665
3InčchionasInčonas2 741 217 13AnsanasKiongi provincija670 884
4TeguTegu2 512 601 14ČongdžuŠiaurės Čungčongo provincija628,150
5TedžonasTedžonas1 494 951 15AnjangasKiongi provincija625,426
6KvangdžuKvangdžu1 434 625 16DžondžuŠiaurės Džolos provincija623 060
7UlsanasUlsanas1 126 879 17PohangasŠiaurės Kiongsango provincija508 051
8SuvonasKiongi provincija1 090 678 18ČonanasPietų Čungčongo provincija506 788
9SongnamasKiongi provincija958 349 19ČangvonasPietų Kiongsango provincija504 118
10KojangasKiongi provincija950 750 20KimhėPietų Kiongsango provincija436 640


Religija

Pietų korėjiečių religingumas
religijaprocentai
Nereligingi
  
46.5 %
Budistai
  
22.8 %
Protestantai
  
18.3 %
Romos katalikai
  
10.9 %
Uonbulistai
  
0.3 %
Konfucianistai
  
0.2 %
Čondoistai
  
0.1 %
Musulmonai
  
0.1 %
Kitos religijos
  
0.7 %

2005 m. apklausos duomenimis, 46,5 % pietų korėjiečių neišpažįsta jokios religijos, 29,3 % yra krikščionys (18,3 % protestantai, 10,9 % katalikai), 22,8 % yra budistai, likusieji priklauso naujiesiems religiniams judėjimams – džongizmui, daisunizmui, čondoizmui ir uonbulizmui.

Turizmas

Vietinis turizmas tiek Seule, tiek Pietų Korėjoje yra gana populiarus ir jo mastai vis didėja, tačiau šalis pritraukia sąlyginai mažai užsienio turistų. Daugiausia užsienio turistų atvyksta iš kaimyninių Azijos šalių: Kinijos, Hong Kongo, Taivano ir Japonijos. Šių šalių turistai sudaro 75 % Pietų Korėjos tarptautinių turistų. Beveik visi užsieniečiai vyksta tik į Seulą.Daugiausiai turistų atvyksta iš Japonijos (daugiau nei 2mln.), o iš viso tarptautinių turistų 2005 metais priskaičiuojama 6 mln. Vidutiniškai vienas turistas išleidžia apie 2900 Lt.

Didelis įtakos turistų srautui iš Pietryčių Azijos turėjo „Korėjos banga“ 2005 metais. Šalį išpopuliarino korėjietiški serialai, kino filmai bei muzika, kurios per televiziją buvo rodomos kaimyninėse valstybėse.

Taip pat šalį visame pasaulyje išgarsino 1988 metų Seulo olimpinės žaidynės bei 2002 metų pasaulio futbolo čempionatas, kuris vyko Korėjoje ir Japonijoje. Šie renginiai labai padidino tarptautinių turistų skaičių.

Kultūra

Pagrindiniai straipsniai – Pietų Korėjos kultūra ir Korėjos kultūra.

Pietų Korėja savo tradicine kultūra dalijasi su Šiaurės Korėja, nors dvi Korėjos išvystė visai skirtingas šiuolaikinės kultūros formos nuo to laiko, kai pusiasalis 1945 m. buvo padalintas. Dar Korėjai jautus labai stiprią kaimyninės Kinijos įtaką, šalis sugebėjo išvystyti unikalų ir atskirą kultūrinį identitetą nuo didžiosios kaimynės.[12] Pietų Korėjos Kultūros ir turizmo ministerija aktyviai remia tradicinius menus, o kartu ir moderniąsias jų formas. P. Korėjos industrializacija ir urbanizacija smarkiai pakeitė korėjiečių gyvenimą, o pasikeitus gyvensenai, pasikeitė ir gyventojų susitelkimo centrai – kaimų gyventojai kėlėsi į didmiesčius, ypač sostinę Seulą, mažėjo šeimų, kuriose gyveno kelios kartos, skaičius.

Šalyje 9 objektai įtraukti į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą (2009 m. buvo įtrauktas devintasis objektas – Karališkieji Čosono dinastijos kapai.[13]

Populiarioji kultūra

Pietų Korėjoje vyraujanti kultūra, kuriai priklauso TV dramos, filmai ir populiarioji muzika ne tik yra įgavusi populiarumą šalyje, bet ir yra įgijusi pakankamą populiarumą įvairiose pasaulio vietose. Šis fenomenas, vadinamas „Hallyu“, arba „Korėjos srove“, išplito daugelyje Azijos ir kitų žemynų šalių.

Iki XX a. dešimtojo dešimtmečio Korėjos muzikoje dominavo trotai ir baladės, kol 1992 m. iškilo repo grupė Seo Taiji and Boys, savo dainose įpynusi repo, roko ir techno elementų, ir pakeitusi iki tol vyravusias moderniosios muzikos tradicijas. Taip atsirado populiarioji Korėjos muzika, dar žinoma kaip K-Pop. Hip hopas, šokių muzika ir baladės tapo dominuojančiais Korėjos muzikos scenoje, nors trotai vis dar populiarūs tarp vyresnio amžiaus korėjiečių. Daug korėjietiško popso žvaigždžių yra gerai žinomos užsienyje, ypač Azijoje.

Virtuvė

Pagrindinis straipsnis – Korėjiečių virtuvė.

Korėjiečių virtuvė, hankuk jori (한국 요리) arba hanšik (한식), vystėsi per socialinių ir politinių pokyčių šimtmečius. Patiekalai ir jų ingredientai skiriasi priklausomai nuo regiono. Vis dėlto daugelyje korėjietiškų patiekalų daug aštrių padažų, dominuoja ryžiai, makaronai, tofu, daržovės, žuvis ir mėsa.

Menas

Pagrindinis straipsnis – Korėjos menas.

Korėjiečių meną stipriai paveikė budizmas ir konfucianizmas. Gerai žinomi keraminiai ir porcelianiniai dirbiniai: bekdžia ir bučiong. Korėjiečių arbatos gėrimo ceremonija, Pansori, Talčum ir Bučečum, yra viena populiariųjų scenos meno rūšių. Hanbok yra tradicinis korėjiečių drabužis, šiomis dienomis dėvimas per tradicinius festivalius ir šventes.

Sportas

Tekvondo praktikuojantis žmogus.

Tekvondo, vienas populiariausių kovos menų, susiformavo Korėjoje. XX a. ketvirtajame ir penktajame dešimtmečiuose modernios šio kovos meno taisyklės buvo standartizuotos, ir jis 2000 m. tapo oficialia Olimpine rungtimi. Kiti korėjiečių kovos menai: taikkjen, hapkido, tang soo do, kuk sool von, kumdo ir subak.

Beisbolas į Korėją atkeliavo 1905 m. ir nuo to laiko tapo populiariausiu tarp žiūrovų sportu Pietų Korėjoje.[14] Pirmoji P. Korėjos profesionalaus sporto lyga buvo Korėjos beisbolo organizacija, įsteigta 1982 m. 2006 m. pasaulio beisbolo pirmenybėse šalis buvo trečia, 2009 m. – antra, o 2008 m. vykusiose olimpinėse žaidynėse – aukso medalį.

Pasaulio taikos vartai Olimpiniame parke

1988 m. Pietų Korėjoje vyko Seulo olimpinės žaidynės, per kurias šalis buvo ketvirta pagal medalių skaičių (12 aukso, 10 sidabro ir 11 bronzos medalių). Pietų Korėjos sportininkai geriausiai pasirodo šaudymo iš lanko, šaudymo, stalo teniso, badmintono, trumpo ruožo greitojo čiuožimo, rankinio, laisvojo stiliaus imtynių, beisbolo, dziudo, tekvondo ir sunkiosios atletikos rungtyse. Pietų Korėjoje taip pat vyko Azijos žaidynės 1986 m. (Seule) ir 2002 m. (Busane) ir dar planuoja vykti 2014 m. (Inčone). Taip pat šalyje vyko 1999 m. Azijos žiemos žaidynės, 1997 m. žiemos universiadą bei 2003 m. vasaros universiadą. 2002 m. Pietų Korėjoje ir Japonijoje vyko XVII pasaulio futbolo čempionatas. Nuo 2010 metų čia vyksta Formulės 1 etapas.

Kita informacija

Išnašos

  1. [http://www.imf.org/external/pubs/ft/weo/2017/02/weodata/weorept.aspx?sy=2016&ey=2019&scsm=1&ssd=1&sort=country&ds=.&br=1&pr1.x=63&pr1.y=13&c=542&s=NGDPD%2CPPPGDP%2CNGDPDPC%2CPPPPC&grp=0&a=%7Cwork=World Economic Outlook Database, October 2017}}
  2. Pagal žodinę tradiciją
    Savada, Andrea Matles. South Korea: A Country Study. Area handbook series. Federalinis tyrimų skyrius, Kongreso biblioteka. Vašingtonas, D.C.:1992. p. 109
  3. Senovės civilizacijos (angl.)
  4. Ancient civilizations
  5. http://www.opm.go.kr/warp/webapp/content/view?meta_id=english&id=35
  6. Korean War (1950–53). Britannica Online Encyclopedia.
  7. „South Korea - Constitution“. International Constitutional Law. Nuoroda tikrinta 2009-02-16. 
  8. „Korea, South“. The World Factbook. Central Intelligence Agency. 10 February 2009. Nuoroda tikrinta 2009-02-16. 
  9. Apskaičiuotasis valstybės plotas kasmet vis didėja, greičiausiai dėl žemės atkovojimo iš jūros.„행정구역(구시군)별 국토적“. Korea Statistical Information Service. Nuoroda tikrinta 2006-03-27. 
  10. Korea Must Beware of Growing Crime by Foreigners, The Choson Ilbo, 2011-05-19
  11. US Soldiers in Korea Negative About Rotation to Middle East, The Korea Times, 2009-11-04
  12. John K. Fairbank, Edwin O. Reischauer & Albert M. Craig (1978). East Asia: Tradition & Transformation. Houghton Mifflin Company, Boston. ISBN 039525812X.
  13. „South Korea - UNESCO World Heritage sites“. travel-images.com. Suarchyvuotas originalas 2016-03-05. Nuoroda tikrinta 2017-03-06. 
  14. KOIS (2003), p.632.

Nuorodos

Commons-logo.svg

Vikiteka

Vikižodynas
WiktionaryLt.svg
Laisvajame žodyne yra terminas Pietų Korėja


Wikimedia alt gold.svg

Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.

Wikimedia alt gold.svgŠis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.
Kitos kalbos
Afrikaans: Suid-Korea
Alemannisch: Südkorea
አማርኛ: ደቡብ ኮርያ
aragonés: Coreya d'o Sud
Ænglisc: Sūþcorēa
asturianu: Corea del Sur
azərbaycanca: Cənubi Koreya
تۆرکجه: جنوبی کوره
башҡортса: Көньяҡ Корея
Boarisch: Sidkorea
žemaitėška: Pėitū Kuoriejė
Bikol Central: Sur nin Korea
беларуская: Паўднёвая Карэя
беларуская (тарашкевіца)‎: Рэспубліка Карэя
български: Южна Корея
Bislama: Saot Koria
বিষ্ণুপ্রিয়া মণিপুরী: খা কোরিয়া
brezhoneg: Republik Korea
bosanski: Južna Koreja
ᨅᨔ ᨕᨘᨁᨗ: Korea Selatan
català: Corea del Sud
Chavacano de Zamboanga: Corea del Sur
Mìng-dĕ̤ng-ngṳ̄: Dâi-hàng Mìng-guók
нохчийн: Къилба Корей
qırımtatarca: Cenübiy Koreya
čeština: Jižní Korea
kaszëbsczi: Repùblika Kòreji
словѣньскъ / ⰔⰎⰑⰂⰡⰐⰠⰔⰍⰟ: Корєꙗ Димократїꙗ
Cymraeg: De Corea
dansk: Sydkorea
Deutsch: Südkorea
dolnoserbski: Pódpołdnjowa Koreja
ދިވެހިބަސް: ދެކުނު ކޮރެއާ
eʋegbe: South Korea
Ελληνικά: Νότια Κορέα
English: South Korea
Esperanto: Sud-Koreio
español: Corea del Sur
euskara: Hego Korea
estremeñu: Corea del Sul
فارسی: کره جنوبی
føroyskt: Suðurkorea
français: Corée du Sud
arpetan: Corê du Sud
Nordfriisk: Süüdkorea
贛語: 韓國
kriyòl gwiyannen: Koré di Sid
Gàidhlig: Coirèa a Deas
galego: Corea do Sur
Avañe'ẽ: Ñemby Koréa
गोंयची कोंकणी / Gõychi Konknni: दक्षिण कोरिया
客家語/Hak-kâ-ngî: Thai-hòn Mìn-koet
Hawaiʻi: Kōlea Hema
Fiji Hindi: South Korea
hrvatski: Južna Koreja
hornjoserbsce: Južna Koreja
Kreyòl ayisyen: Kore disid
magyar: Dél-Korea
interlingua: Corea del Sud
Bahasa Indonesia: Korea Selatan
Interlingue: Sud-Korea
Iñupiak: Natiq Korea
íslenska: Suður-Kórea
italiano: Corea del Sud
日本語: 大韓民国
Patois: Sout Koria
la .lojban.: snanu zei .xanguk
Qaraqalpaqsha: Koreya Respublikası
Taqbaylit: Kurya n Wenẓul
Gĩkũyũ: South Korea
kalaallisut: Korea Kujalleq
ភាសាខ្មែរ: កូរ៉េខាងត្បូង
한국어: 대한민국
къарачай-малкъар: Корея Республика
kernowek: Korea Dhyhow
Кыргызча: Түштүк Корея
Lëtzebuergesch: Republik Korea
Lingua Franca Nova: Corea Sude
Limburgs: Zuud-Korea
Ligure: Corea do Sud
lumbaart: Curea del Süd
lingála: Koré ya Súdi
لۊری شومالی: کورٱ هارگٱ
latviešu: Dienvidkoreja
Malagasy: Korea Atsimo
олык марий: Кечывалвел Корей
Minangkabau: Korea Salatan
македонски: Јужна Кореја
Bahasa Melayu: Korea Selatan
مازِرونی: جنوبی کره
Dorerin Naoero: Ripubrikin Korea
Napulitano: Corea d''o Sud
Plattdüütsch: Süüdkorea
Nedersaksies: Zuud-Korea
नेपाल भाषा: दक्षिण कोरिया
Nederlands: Zuid-Korea
norsk nynorsk: Sør-Korea
norsk: Sør-Korea
Novial: Sud Korea
Nouormand: Corée du Sud
Livvinkarjala: Suvi-Korea
Kapampangan: Mauling Korea
Papiamentu: Sur Korea
Norfuk / Pitkern: Sowth Koriya
Piemontèis: Coréa dël Sud
پنجابی: دکھنی کوریا
português: Coreia do Sul
Runa Simi: Tayhan Republika
rumantsch: Corea dal Sid
romani čhib: Sudutni Koreya
română: Coreea de Sud
tarandíne: Coree d'u Sud
русиньскый: Южна Корея
संस्कृतम्: दक्षिणकोरिया
ᱥᱟᱱᱛᱟᱲᱤ: ᱠᱚᱧᱮ ᱠᱳᱨᱤᱭᱟ
sicilianu: Corea dû Sud
davvisámegiella: Lulli-Korea
srpskohrvatski / српскохрватски: Južna Koreja
Simple English: South Korea
slovenščina: Južna Koreja
Gagana Samoa: Kolea i Saute
chiShona: South Korea
Soomaaliga: Koonfur Kuuriya
српски / srpski: Јужна Кореја
svenska: Sydkorea
Kiswahili: Korea Kusini
Sakizaya: Korea, south
ትግርኛ: ደቡብ ኮርያ
Tagalog: Timog Korea
Tok Pisin: Saut Koria
Türkçe: Güney Kore
Xitsonga: Korea Dzonga
татарча/tatarça: Көньяк Корея
chiTumbuka: South Korea
тыва дыл: Мурнуу Корея
ئۇيغۇرچە / Uyghurche: كورىيە
українська: Південна Корея
oʻzbekcha/ўзбекча: Koreya Respublikasi
vèneto: Corea del Sud
vepsän kel’: Korejan Tazovaldkund
Tiếng Việt: Hàn Quốc
West-Vlams: Zuud-Korea
吴语: 大韩民国
მარგალური: ობჟათე კორეა
ייִדיש: דרום קארעע
Vahcuengh: Hanzgoz
Zeêuws: Zuud-Korea
中文: 大韩民国
文言: 大韓民國
Bân-lâm-gú: Tāi-hân Bîn-kok
粵語: 大韓民國