Peru
English: Peru

República del Perú
Peru vėliavaPeru herbas
(Išsamiau)(Išsamiau)
Peru žemėlapyje
Valstybinė kalbaispanų, kečujų, aimarų.
SostinėLima
Didžiausias miestasLima
Valstybės vadovaiMartín Vizcarra
Prezidentas
Salvador del Solar
Premjeras
Plotas
 – Iš viso
 – % vandens
 
1 285 216 km² (19)
8,8 %
Gyventojų
 – 2017
 – Tankis
 
32 166 473 (42)
22,02 žm./km² (148)
BVP
 – Iš viso
 – BVP gyventojui
2006 (progn.)
181,80 mlrd. $ (46)
6 400 $ (92)
ValiutaSolis (S/.) PEN
Laiko juosta
 – Vasaros laikas
UTC-5
-
Nepriklausomybė
Paskelbta
nuo Ispanijos
1822 m. liepos 28 d.
Valstybinis himnasPeru himnas
Interneto kodas.pe
Šalies tel. kodas+51

Peru, oficialiai Peru Respublika (isp.: Perú arba República del Perú; kečujų k.: Piruw) yra valstybė Pietų Amerikoje, kuri ribojasi su Ekvadoru ir Kolumbija šiaurėje, su Brazilija – rytuose, su Bolivija – pietryčiuose ir su Čile – pietuose. Vakaruose Peru pakrantes skalauja Ramusis vandenynas.

Istorija

Pagrindinis straipsnis – Peru istorija.

Apie 17 500 m. pr. m. e. pirmieji gyventojai pasirodė Peru teritorijoje. Tai įvyko praėjus keliems amžiams po to, kai gyventojai iš Azijos persikėlė į Ameriką per Beringo sąsiaurį. Seniausi radiniai Peru teritorijoje randami Piquimachay urve (Ajakučo regionas). Libertado ir Taknos regionuose randama 12 tūkst. metų senumo radinių. Iki paskutiniojo ledynmečio pabaigos Peru gyventojai gyveno gentimis. III tūkst. pr. m. e. susiformavo pirmieji teokratiniai miestai-valstybės. Šiuo laikotarpiu įsigalėjo Caral, Vicus, Virú, Chavín ir Paracas kultūros. Šio periodo pabaigoje virš kitų kultūrų iškilo čavino kultūra, kuri darė didelę įtaką aplinkinėms valstybėms. Čavinai užgožė naujai susiformavusias Mochica, Lima, Nazca, Wari ir Tiwanaku kultūras.

Tačiau laikui bėgant iškilo inkų kultūra, kuri XV a. turėjo galingą imperiją. Inkų imperija užkariavo Andus nuo Maulės iki Ankasmajo upių ir nusidriekė 3 mln. km³ teritorijoje. Inkų sostinė buvo aukštai kalnuose iškilęs Kusko miestas. O inkų kultūros architektūros šedevrai, tokie kaip Maču Pikču išlikę iki pat šių dienų.

XVI a. Fransisko Pisaro vadovaujami ispanų konkistadorai užkariavo Inkų imperiją ir įkūrė Peru Vicekaralystę, kuri tęsėsi nuo dabartinės Panamos iki Argentinos. Konkistadorai Peru rado išsvajotų turtų: aukso, sidabro, įvairių metalų. 1535 m. ispanai įkūrė sostinę sau palankesnėse gamtinėse sąlygose – prie jūros. Sostinė, pavadinta Lima, tapo vienu svarbiausių Pietų Amerikos centrų. 1551 m. Limoje įkurtas pirmasis Pietų Amerikoje Universidad de San Marcos universitetas. Savo gyvavimo laikotarpiu Peru Vicekaralystė buvo visos Ispanijos pasididžiavimas.

Tačiau 1821 m. į Peru įsiveržė Chosė de San Martino vadovaujama armija, kuri nuvertė vicekaralių ir paskelbė Peru nepriklausomybę. 1824 m. Simono Bolivaro pajėgos galutinai panaikino ispanų valdžią šalyje. Pirmaisiais valstybės gyvavimo metais dėl valdžios grūmėsi kaudilijai ir juos palaikantys kariai. 18361839 m. suformuota Peru-Bolivijos konfederacija. Tačiau po pralaimėjimo Čilei konfederacija suskilo, o Peru valdžioje niekas ilgesniam laikui neįsitvirtino. 1879 m. Čilė paskelbė Ramiojo vandenyno karą, kurio metu ne kartą susidūrė abiejų šalių tiek sausumos, tiek jūrinės pajėgos. Šalyje kilo ekonominė krizė, labai suaktyvėjo komunistinės, teroristinės organizacijos (Sendero Luminoso, Túpac Amaru).

XX a. 9 dešimtmečio pabaigoje Alano Garsijos (Alan García Pérez) valdoma Peru pakliuvo į gilią ekonominę krizę. Griebęsis drastiškų reformų, prezidentas sukėlė teroristinių organizacijų pasipriešinimą ir 1992 m. į valdžią atėjo japonų kilmės prezidentas Alberto Fujimori. 2001 m. Peru įsitvirtino demokratiškas Alejandro Toledo valdymas. Dėl prezidento korupcijos skandalo, privatizacijos sukeltų ekonominių problemų ir atgimstančio Švytinčio kelio partizaninio judėjimo 2006 m. į valdžią sugrįžo Alanas Garsija.

Politinė sistema

Peru vyriausybės rūmai
Pagrindinis straipsnis – Peru politinė sistema.

Peru – prezidentinė, unitarinė, decentralizuota respublika. Veikia pagal 1993 m. spalio 31 d. ratifikuotą konstituciją. Pagal ją, valdžia suskirstyta į vykdomąją, įstatymų leidžiamąją ir teisminę.

Vykdomoji valdžia skirstoma į 3 lygmenis:

  • Valstybinė, kurią sudaro Respublikos Prezidentas, renkamas 5 metų kadencijai ir Ministrų Taryba, skiriama prezidento.
  • Regioninė, kurią sudaro regionų gubernatoriai.
  • Vietinė, kurią sudaro savivaldybių merai.

Įstatymų leidžiamajai valdžiai atstovauja vienų rūmų Respublikos Kongresas, kurį sudaro 120 narių, renkamų 5 metų kadencijai. Be to, nepriklausomai veikia Konstitucinis Tribunolas.

Teisminę valdžią sudaro Aukščiausiasis Teismas, aukštesnieji teismai, pirmos instancijos teismai ir vietiniai teismai.

Peru Lietuvos nepriklausomybę pripažino 1991 m. rugsėjo 7 d.

Administracinis suskirstymas

Peru žemėlapis
Pagrindinis straipsnis – Peru departamentai.

Peru teritorija padalinta į 25 departamentus (isp. departamentos), 180 provincijų ir 1747 apygardas. Limos provincija nepriklauso nė vienam departamentui ir turi atskirą statusą. Iki 2002 m. Peru buvo padalinta į 24 departamentus, kadangi Kaljao turėjo konstitucinės provincijos statusą.

Dabartiniai Peru departamentai yra šie:

Geografija

Pagrindinis straipsnis – Peru geografija.
Peru augalijos žemėlapis

Peru geografiškai įvairi valstybė. Išskiriamos trys visiškai skirtingos klimato zonos: Costa arba (Ramiojo vandenyno pakrantė), Sierra (Andų kalnai) ir Selva (Amazonijos miškai). Tačiau tai pakankamai paviršutiniškas skirstymas, kadangi ir šie trys regionai nėra pakankamai vienodi. Smulkiau skirstant išskiriami 8 regionai:

Dėl šaltosios Peru srovės šaliai būdingas sausas, dykumos tipo klimatas. Peru pietuose, šalia Čilės sienos, prasideda sausiausia pasaulio dykuma – Atakamos dykuma. Nuo čia iki pat Limos, kuri yra maždaug Peru pakrantės viduryje, lyja labai retai. Sostinėje Limoje beveik niekad nelyja, tačiau dažnai laikosi labai drėgnas rūkas.

Į šiaurę nuo Limos žemės kokybė ir lietaus kiekis didėja, todėl čia įmanoma žemdirbystė ne tik upių deltose. Temperatūra svyruoja nuo 12 °C žiemą iki 35 °C vasarą.

Iškart už pakrantės prasideda Andų kalnai. Šiame regione kai kurie kalnai iškyla daugiau nei 6000 metrų virš jūros lygio. Aukščiausias Peru taškas Anduose esantis Uaskarano kalnas, kurio aukštis 6768 m virš jūros lygio. Tarp kalnų grandinių yra aukšta plynaukštė Altiplanas. Čia yra Titikaka ežeras 3800 m aukštyje, pusiau Peru ir Bolivijoje. Titikakos ežeras didžiausias visoje Peru. Peru valstybei priklausanti ežero dalis yra 8340 km² ploto. 3300 m aukštyje vidutinė metinė temperatūra yra apie 16 °C. Didesni šio regiono miestai yra Uarasas ir Kuskas. Šalia Kusko yra ir legendinis inkų miestas Maču Pikču.

Andų prasideda tropinių miškų regionas Selva. Metinė vidutinė temperatūra ten siekia 26 °C, o metinis kritulių kiekis 3800 mm per metus. Čia prasideda Amazonė, kuri teka Brazilijos link. Vienintelis didesnis ir turizmui svarbus miestas šiame regione yra Ikitosas. Iš Limos jis pasiekiamas tik lėktuvu arba laivu.

Didžiausi miestai

Pagrindinis straipsnis – Peru miestų sąrašas.

Svarbiausi uostai: Kaljao, Čimbotė, Moljendas, Ilas.

Ekonomika

Pasėliai drėkinamuose kalnų šlaituose
Pagrindinis straipsnis – Peru ekonomika.

Peru valstybė, kurios pajamos paremtos daugiausia pramonės produkcija ir žemės ūkiu. Derlinguose upių slėniuose, drėkinamose žemėse auginami kukurūzai, kviečiai, medvilnė, cukranendrės, vaisiai. Kalnuose kavos plantacijos. Selvoje kertami miškai. Viena svarbiausių šalies ūkio šakų – žvejyba. Šalis užima labai aukštas vietas pagal 1 gyventojui sugaunamos žuvies kiekį.

Andų kalnai turtingi naudingųjų iškasenų. Išgaunamas cinkas, sidabras, geležies rūda, švinas, varis, akmens anglys, alavas, auksas. Peru šiaurės vakaruose yra naftos telkinių.

Pramonė daugiausia apdirba maisto produktų žaliavas, perdirba žuvį; metalurgija. Svarbiausios eksporto prekės yra žuvies produktai, auksas ir kiti metalai, nafta, kava, medvilnė, cukrus. Svarbiausi prekybiniai partneriai: JAV, Kolumbija, Kinija, Japonija, Čilė.

Kadangi Peru valstybėje daug istoriniu, gamtiniu atžvilgiu reikšmingų vietų, todėl intensyviai vystomas turizmas.

Demografija

Baranko bažnyčia Limoje
Kečujai
Tradicinis Kostos šokis Marinera
Tradicinis Señor de los Milagros, Lima
Inkų kultūros židinys – Kuskas
Pagrindinis straipsnis – Peru demografija.

Peru išsiskiria tuo, kad net 45 % jos gyventojų sudaro gryni indėnai: inkų palikuonys – kečujai (skirstomi į atskiras etnines grupes), aimarai, įvairios nedidelės Amazonijos indėnų gentys. Taip pat didelė gyventojų dalis metisai. Baltaodžiai kreolai sudaro vos 10 % perujiečių. Yra juodaodžių, išeivių iš Kinijos, Japonijos.

Nors dauguma šalies gyventojų neispaniškos kilmės, tačiau pagrindinė valstybinė kalba, naudojama visose gyvenimo sferose yra ispanų. Kečujų ir aimarų kalbos taip pat turi valstybinės kalbos statusą, tačiau jomis kalba daugiausia tik indėnai. Šios kalbos vis labiau praranda savo svarbą, nes vis daugiau indėnų jau kalba tik ispaniškai.

Indėnų tarpe gana aukštas neraštingumo rodiklis, o dauguma ispanakalbių raštingi. Bendrasis Peru raštingumo rodiklis yra 87,7 %.

Peru – katalikiška šalis. 81 % šalies gyventojų išpažįsta katalikybę. Yra protestantiškų tikėjimų atstovų. Nuošaliuose kalnų rajonuose ir Amazonijoje dar yra vietinius tikėjimus išpažįstančių indėnų genčių.

Peru vidutinis gyventojų tankumas 22 žm./km². Vis dėlto gyventojai šalyje pasiskirstę labai netolygiai. Tankiai gyvenami paupių slėniai. Net 8 mln. iš 27 mln. perujiečių gyvena Limoje ir jos apylinkėse. Dėl spartaus augimo miestas susiduria su rimtomis socialinėmis problemomis. O kalnai, ypač Amazonija, apgyvendinti labai retai.

Kultūra

Pagrindinis straipsnis – Peru kultūra.

Peru kultūra unikali, kadangi susiformavo veikiant, iš vienos pusės, ispanų užkariautojams ir jų atnešto katalikų tikėjimo, iš kitos pusės, ypatingai kaimiškose vietovėse, išliko daug tradicijų, kurios siekia dar inkų ir kitas kultūras, egzistavusias dar prieš užkariaujant ispanams.

Apie 85 proc. Peru gyventojų yra katalikai (prievartinės užkariautojų misionieriškos veiklos rezultatas), tačiau didelė dalis senųjų tradicijų išliko ir katalikiškuose ritualuose. Paskutiniu metu didelę sėkmę turi evangelikų sektos.

Šalyje išlikę daug šimtmečius siekiančią senovinę indėnų kultūrą menančių šventyklų, tvirtovių, piramidžių. Senovinė inkų ir kitų indėnų kultūrų dvasia vis dar gyva atskirose indėnų bendruomenėse, nors daugelis senųjų amerikiečių jau praradę saitus su protėviais ir taikosi prie moderniųjų tradicijų.

Kultūrinis gyvenimas susitelkęs keliuose didžiuosiuose miestuose. Vien tik Limoje gyvena apie trečdalį šalies gyventojų. Ši tendencija turi ir didelių socialinių pasekmių: skurdas ir nusikalstamumas Limoje tiesiog krenta į akis. Limoje galima gėrėtis daugeliu kolonijinio stiliaus prašmatnių pastatų.

Muzika

Pagrindinis straipsnis – Peru muzika.

Vienas iš gyvųjų senųjų kultūrų palikimų – muzika. Ypatinga, tik Andų regionui būdinga muzika dažnai skamba įvairiose šalies vietose, bei garsina šalį pasaulyje. Įvairiais pučiamaisiais instrumentais (quena, pinkillo, erke, siku) atliekama muzika atgaivina senasias kultūras. Viena garsiausių Andų muziką populiarinančių Peru grupių – Sukay. Ispaniškos kultūros pakrantėje populiari salsa, latina pop muzika. Viena iš tradicinių regiono melodijų ir šokių – marinera.

Kita informacija

  • Peru ryšiai
  • Peru transportas
  • Peru karinės pajėgos
  • Peru tarptautiniai santykiai
  • Peru šventės

Nuorodos

Commons-logo.svg

Vikiteka

Wikivoyage-Logo-v3-icon.svgPeru – kelionių gidai, susiję su straipsniu



Vikiteka

Vikižodynas
WiktionaryLt.svg
Laisvajame žodyne yra terminas Peru
Kitos kalbos
Аҧсшәа: Перу
Acèh: Pèru
адыгабзэ: Перу
Afrikaans: Peru
Akan: Peru
Alemannisch: Peru
አማርኛ: ፔሩ
aragonés: Perú
Ænglisc: Peru
العربية: بيرو
مصرى: بيرو
asturianu: Perú
Aymar aru: Piruw
azərbaycanca: Peru
تۆرکجه: پرو
башҡортса: Перу
Boarisch: Peru
žemaitėška: Perū
Bikol Central: Peru
беларуская: Перу
беларуская (тарашкевіца)‎: Пэру
български: Перу
भोजपुरी: पेरू
Bislama: Peru
bamanankan: Peru
বাংলা: পেরু
བོད་ཡིག: པེ་རུ།
বিষ্ণুপ্রিয়া মণিপুরী: পেরু
brezhoneg: Perou
bosanski: Peru
буряад: Перу
català: Perú
Chavacano de Zamboanga: Peru
Mìng-dĕ̤ng-ngṳ̄: Peru
нохчийн: Перу
Cebuano: Peru
Chamoru: Perú
کوردی: پێروو
corsu: Perù
qırımtatarca: Peru
čeština: Peru
Чӑвашла: Перу
Cymraeg: Periw
dansk: Peru
Deutsch: Peru
Zazaki: Peru
dolnoserbski: Peru
डोटेली: पेरू
ދިވެހިބަސް: ޕެރޫ
eʋegbe: Peru
Ελληνικά: Περού
English: Peru
Esperanto: Peruo
español: Perú
eesti: Peruu
euskara: Peru
estremeñu: Perú
فارسی: پرو
Fulfulde: Peru
suomi: Peru
Võro: Peruu
Na Vosa Vakaviti: Peru
føroyskt: Peru
français: Pérou
arpetan: Pèrou
Nordfriisk: Peruu
Frysk: Perû
Gaeilge: Peiriú
Gagauz: Peru
kriyòl gwiyannen: Pérou
Gàidhlig: Pearù
galego: Perú
Avañe'ẽ: Perũ
गोंयची कोंकणी / Gõychi Konknni: पेरू
𐌲𐌿𐍄𐌹𐍃𐌺: 𐍀𐌰𐌹𐍂𐌿
ગુજરાતી: પેરુ (દેશ)
Gaelg: Yn Pheroo
Hausa: Peru
客家語/Hak-kâ-ngî: Peru
עברית: פרו
हिन्दी: पेरू
Fiji Hindi: Peru
hrvatski: Peru
hornjoserbsce: Peru
Kreyòl ayisyen: Pewou
magyar: Peru
հայերեն: Պերու
interlingua: Peru
Bahasa Indonesia: Peru
Interlingue: Perú
Igbo: Peru
Ilokano: Peru
Ido: Peru
íslenska: Perú
italiano: Perù
ᐃᓄᒃᑎᑐᑦ/inuktitut: ᐱᕉ
日本語: ペルー
Patois: Peruu
la .lojban.: perus
Jawa: Peru
ქართული: პერუ
Qaraqalpaqsha: Peru
Kabɩyɛ: Peruu
Kongo: Peru
Gĩkũyũ: Peru
қазақша: Перу
kalaallisut: Peru
ಕನ್ನಡ: ಪೆರು
한국어: 페루
kurdî: Perû
коми: Перу
kernowek: Perou
Кыргызча: Перу
Latina: Peruvia
Ladino: Peru
Lëtzebuergesch: Peru
лезги: Перу
Lingua Franca Nova: Peru
Luganda: Peru
Limburgs: Peru
Ligure: Perù
lumbaart: Perù
lingála: Peru
لۊری شومالی: پرۊ
latgaļu: Peru
latviešu: Peru
Malagasy: Però
олык марий: Перу
Māori: Perū
македонски: Перу
മലയാളം: പെറു
монгол: Перу
मराठी: पेरू
кырык мары: Перу
Bahasa Melayu: Peru
Malti: Perù
Mirandés: Peru
မြန်မာဘာသာ: ပီရူးနိုင်ငံ
مازِرونی: پرو
Dorerin Naoero: Peru
Nāhuatl: Peru
Napulitano: Perù
Plattdüütsch: Peru
नेपाली: पेरू
नेपाल भाषा: पेरु
Nederlands: Peru
norsk nynorsk: Peru
norsk: Peru
Novial: Peru
Nouormand: Pérou
Sesotho sa Leboa: Peru
Diné bizaad: Dibénééz Bikéyah
occitan: Peró
Livvinkarjala: Peru
Oromoo: Peeruu
ଓଡ଼ିଆ: ପେରୁ
Ирон: Перу
ਪੰਜਾਬੀ: ਪੇਰੂ
Pangasinan: Peru
Kapampangan: Peru
Papiamentu: Peru
पालि: पेरु
Norfuk / Pitkern: Peruu
polski: Peru
Piemontèis: Perù
پنجابی: پیرو
پښتو: پیرو
português: Peru
Runa Simi: Piruw
rumantsch: Peru
romani čhib: Peru
română: Peru
русский: Перу
русиньскый: Перу
Kinyarwanda: Peru
संस्कृतम्: पेरु
саха тыла: Перу
sardu: Perù
sicilianu: Perù
Scots: Peru
davvisámegiella: Peru
srpskohrvatski / српскохрватски: Peru
සිංහල: පේරූ
Simple English: Peru
slovenčina: Peru
slovenščina: Peru
Gagana Samoa: Peru
chiShona: Peru
Soomaaliga: Peru
shqip: Peruja
српски / srpski: Перу
SiSwati: IPheru
Seeltersk: Peru
Sunda: Péru
svenska: Peru
Kiswahili: Peru
ślůnski: Peru
Sakizaya: Peru
தமிழ்: பெரு
తెలుగు: పెరూ
tetun: Perú
тоҷикӣ: Перу
Türkmençe: Peru
Tagalog: Peru
Tok Pisin: Peru
Türkçe: Peru
татарча/tatarça: Перу
удмурт: Перу
ئۇيغۇرچە / Uyghurche: پېرۇ
українська: Перу
اردو: پیرو
oʻzbekcha/ўзбекча: Peru
vèneto: Perù
vepsän kel’: Peru
Tiếng Việt: Peru
Volapük: Peruvän
walon: Perou
Winaray: Perú
Wolof: Peru
吴语: 秘鲁
მარგალური: პერუ
ייִדיש: פערו
Yorùbá: Perú
Vahcuengh: Peru
Zeêuws: Peru
中文: 秘鲁
文言: 秘魯
Bân-lâm-gú: Peru
粵語: 秘魯
isiZulu: Peru