Pasaulio Ekonomikos Forumas

Pasaulio Ekonomikos forumo logotipas

Pasaulio Ekonomikos Forumas (angl. World Economic Forum, PEF) Ženevoje įkurtas paramos fondas geriau žinomas iš savo kasmetinių tarptautinių susitikimų, konferencijų, forumo Davose, Šveicarijoje, kuris apjungia žymiausius verslininkus, tarptautinių politikos lyderius, kviestinius intelektualus ir žurnalistus į diskusiją apie pačius aktualiausius klausimus ir problemas įskaitant globalinius humanitarinius ir aplinkosaugos klausimus. Į forumą susirenka valstybių ir centrinių bankų vadovai, finansų ministrai ir verslo atstovai iš daugiau nei 90 pasaulio šalių. Susitikimuose tai pat pristatomi forumo iniciatyva vykdomų projektų ataskaitas.[1] PEF tai pat organizuoja „Kasmetinį naujų nugalėtojų susitikimą“ Kinijoje ir regioninių pasitarimų susitikimus ištisus metus. 2008 m. tuose susitikimai vyko ne tik Europoje, bet ir Centrinėje ir Rytų Azijoje, Rusijoje, Afrikoje, Vidurio Rytuose ir Pasaulio Ekonomikos Forumas Pietų Amerikoje. 2008 m. tai pradėjo aukščiausio lygio susitikimus dėl pasaulinės „darbotvarkės“ Dubajuje.

Istorija

PEF buvo įkurta Klauso Martino Švabo, vokiečių profesorius dėstančio Verslą ir Vadybą Ženevos Universitete.[2] Tikrasis pavadinimas buvo Europos vadovų forumas, pavadinimas buvo pakeistas į Pasaulio Ekonomikos Forumą 1987 m. taip siekta išplėsti projektą įtraukiant spręsti tarptautinius konfliktus.

1971 m. vasarą Švabas pakvietė 444 Vakarų Europos firmų vadovus į pirmąjį Europos vadovų simpoziumą Davoso kongresų rūmuose, kur Europos Komisijai ir Europos pramonės asociacijai pristatyti Švebas bandė pristatyti JAV taikomą vadovavimo praktiką. Po to jis Ženevoje įkurė PEF, kaip ne pelno siekiančią organizaciją, kuri sukviečia Europos verslo lyderius į Davosą nuo tada PEF tapo kasmetiniu renginiu vykstančių sausį.[3]

Švabas sukūrė „suinteresuotųjų šalių“ valdymo metodą, kuris grindžiamas sėkmingu įmonių valdymu įtraukiant visus suinteresuotus asmenis: ne tik akcininkus, klientus ir pardavėjus, bet ir darbuotojus, bendruomenes, kurios sąveikauja su įmone įskaitant ir valdžią.[4] 1973 m. nepaisant Bretono Vudo sistemos žlugimo, fiksuotos valiutos pakeitimo, Arabų-Izraelio karo kasmetinis susitikimas buvo išplėstas susikoncentruojant ties ekonominiais ir socialiniais klausimais, tai pat pirma kartą 1974 m. Davose pakviesti valdžios atstovai.[5]

Frederikas de Klerkas ir Nelsonas Mandela spaudžia rankas kasmetiniame Pasaulio Ekonomikos Forume surengtame Davose 1992 Sausis.
Japonijos Ministras pirmininkas Taro Aso Pasaulio Ekonomikos Forume 2009 m. sausi
Klausas Švebas, Pasaulio Ekonomikos Forumo įkūrėjas ir vykdomasis pirmininkas.

Galiausiai politikos lyderiai pradėjo naudotis Davosą kaip neutralią vietą spręsti savo nesutarimams. Davos Deklaracija buvo pasirašyta 1988 tarp Graikijos ir Turkijos, kas padėjo nepradėti karinių veiksmų. 1992 m. Pietų Afrikos Prezidentas F. W. de Klerkas susitiko su Nelsonu Mandela ir Mangosuthu Buthelezi PEF, tai buvo pirmas jų susitikimas ne Afrikos teritorijoje. 1994 m. PEF, Izraelio užsienio reikalų ministras Shimon Peres ir Palestinos Liberaliosios Organizacijos pirmininkas Jesiras Arafatas pasiekė susitarimų su Gazos ruožu.[6] 2008 Bilas Geitsas savo kalboje ragino kūrybišką kapitalizmą, kuris sprestu globalines problemas pasitelkiant ir suvienijant rinkos jėgas.[7][8]

Kitos kalbos
беларуская (тарашкевіца)‎: Сусьветны эканамічны форум
Bahasa Indonesia: Forum Ekonomi Dunia
Lingua Franca Nova: Foro Economial Mundial
Bahasa Melayu: Forum Ekonomi Dunia
srpskohrvatski / српскохрватски: Svjetski ekonomski forum
Simple English: World Economic Forum