Nykštukai

Nykštukai maginėje fantastikoje

Nykštukai laikomi kita protingų būtybių grupe negu gnomai, koboldai ir kitos žemaūgės protingos humanoidų rūšys (rasės). Vaidmenų žaidimuose, romanuose neretai sutinkami tiek nykštukai, tiek gnomai – ir tai yra skirtingos būtybės.

Gyvena kalnuose ir kalnų požemiuose. Maginės fantastikos kūriniuose teigiama, kad nykštukai mato tamsoje (vadinamoji infrarega) ir yra kitaip prisitaikę gyventi požemiuose. Jie žemesni už žmones, bet tvirti, stambaus sudėjimo. Barzdoti, neretai teigiama, kad nykšukės taip pat barzdotos, tik jų barzdos menkesnės.^[1] Dažnai aprašoma, kad jie prasti bėgikai, jojikai ir plaukikai.

Pasižymi ilgu amžiumi – iki 250 m^[2], bet lėtai dauginasi, nes vaikai gimsta retai, o ir nykštukų bendruomenėse moterų yra mažiau nei pusė (pagal Tolkino „Žiedų valdovą“ - mažiau trečdalio). Todėl vaikus nykštukai itin brangina.

Jie mėgsta kaupti brangiuosius metalus ir brangakmenius, yra puikūs kalnakasiai, akmens ir metalų amatininkai, garsėjantys savo akmeniniais statiniais, puikios kokybės ginklais ir šarvais.

Laikomi puikiais kariais (mėgstamiausas ginklas – sunkus dvirankis kovos kirvis^[3]), o nykštukų sunkiųjų pėstininkų rikiuotė hirdas laikoma praktiškai neįveikiama. Kartais laikoma, kad nykštukai sugeba sukurti galingus magiškus daiktus, nors šiaip magija ir neišsiskiria.

Anglų kalboje žodžio dwarf daugiskaita yra dwarfs. XIX a. šiuo žodžiu medicinoje vadino žemaūgius suaugusius žmones (<140 cm) su pakitusiomis kūno proporcijomis. Tuo tarpu Tolkinas savo kūryboje atgaivino mitologinę dwarf prasmę ir naudojo alternatyvią daugiskaitinę formą dwarves.

Nykštukų kalba Tolkino pasaulyje vadinama Khuzdul. Buvo siūlyta nykštukų runas įtraukti į Unicode standartus^[4]