Medūzos

Medusozoa
Medūzos
Paprastoji medūza (Aurelia aurita)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė:Gyvūnai
(Wikispecies-logo.svg Animalia)
Tipas:Duobagyviai
(Wikispecies-logo.svg Cnidaria)
Potipis:Medūzos
(Wikispecies-logo.svg Medusozoa)

Medūzos (lot. Medusozoa) – duobagyvių (Cnidaria) potipis, kurį sudaro gan stambūs, želiški gyvūnai, gyvenantys jūrose ir vandenynuose.

Biologija

Medūzos anatomija

Tai jūriniai pavieniai, sėslūs ar pelaginiai (plaukiojantys vandens sluoksnyje) organizmai. Kūnas keturspindulinės simetrijos, dubenėlio arba įdubusio disko formos, kurį sudaro storas drebučių sluoksnis, esantis tarp dviejų ląstelių sluoksnių.

Medūzos – vienos stambiausių planktono gyventojų. Jų kūnas gali būti daugiau kaip 2 m skersmens, sverti iki 300 kg, o čiuopikliai gali siekti keletą metrų. Tik kelių rūšių medūzos prisitvirtina prie dumblių, o kai kurios nemažą gyvenimo dalį praleidžia jūros dugne. Nors medūzos gali plaukti sutraukdamos savo raumenis, joms sunku judėti net prieš silpną srovę, todėl neretai išmetamos į paplūdimius audrų metu.

Dauguma jų mėsėdės ir gaudo grobį savo čiuopikliais. Varpo (skėčio) pakraštyje yra 4 ar 8 pakitę į jutimo organus čiuopikliai – ropalijos. Medūzų čiuopikliuose yra daugybė dilginančiųjų ląstelių, kurių dirginimui jautrūs ne tik žmonės, bet ir stambūs gyvūnai. Ypač stiprūs pačios didžiausios pasaulyje (apie 2,5 m skersmens) skiautaburnės medūzos (lot. Cyanea) nudilginimai. Burna yra apatinės dalies centre, o čiuopikliai karo pakraščio apačioje. Maistas iš burnos pro ryklę patenka į entoderminės kilmės ovalų skrandį, pertvaromis padalintą į 4 dalis. Pertvarų pakraščiuose išsidėstę mezenteriniai siūlai, gausiai nusėti liaukinėmis ląstelėmis (virškinimo funkcija). Nuo skrandžio išsidėstę radialiniai kanalai, susijungę kūno pakraščiais einančiu žiediniu kanalu (gastrovaskuliarinė sistema).

Dauguma medūzų – skirtalytės. Būdingas išorinis apvaisinimas. Iš apvaisintų kiaušinėlių išsivysto planulė. Praėjus tam tikram vystymosi ciklui, iš planulės pumpuravimosi būdu susidaro daug naujų lytinės kartos atstovų – medūzų.

Šių gyvūnų gyvenimo ciklas sudėtingas. Jie pradeda gyvenimą kaip maži jūros dugne gyvenantys polipai. Polipo stadija dažniausiai redukuota. Nervinės ląstelės sudaro susikaupimus – mazgelinius ganglijus. Iš kiekvieno polipo pumpurų atsiranda daugybė mažų laisvai plaukiojančių medūzų, kurios vėliau atsiskiria, tampa lytiškai besidauginančiais suaugėliais ir pradeda savarankišką gyvenimą.

Manoma, kad medūzos egzistuoja jau 500 mln. metų.

Kitos kalbos
Afrikaans: Jellievis
العربية: قنديل البحر
azərbaycanca: Dəniz anası
تۆرکجه: دنیزآناسی
беларуская: Медузы
български: Медузи
বাংলা: জেলিফিশ
brezhoneg: Bloneg-mor
català: Medusa
čeština: Medúza
Cymraeg: Slefren fôr
dansk: Gopler
Deutsch: Qualle
Ελληνικά: Μέδουσα (ζώο)
English: Jellyfish
Esperanto: Meduzo
eesti: Meduus
euskara: Marmoka
føroyskt: Hvalspýggjur
français: Méduse (animal)
Frysk: Kwabben
galego: Medusa
हिन्दी: जेलीफ़िश
hrvatski: Meduze
magyar: Medúzák
հայերեն: Մեդուզա
interlingua: Medusa
Bahasa Indonesia: Ubur-ubur
Ido: Meduzo
íslenska: Marglyttur
日本語: クラゲ
Basa Jawa: Uwur-uwur
ქართული: მედუზები
қазақша: Медуза
한국어: 해파리
Lëtzebuergesch: Jelliskapp
latviešu: Medūzas
मैथिली: जेली फिस
മലയാളം: കടൽച്ചൊറി
Bahasa Melayu: Ubur-ubur
မြန်မာဘာသာ: ပင်လယ်ရေခူ
नेपाली: जेली फिस
norsk nynorsk: Stormaneter
norsk: Manet
occitan: Medusa
polski: Meduza
پنجابی: جیلی مچھی
پښتو: مېډوسا
Runa Simi: Kachu k'arachiq
română: Acalefe
русский: Medusozoa
srpskohrvatski / српскохрватски: Meduze
සිංහල: ලොඩි
Simple English: Jellyfish
slovenčina: Medúzovce
slovenščina: Meduza (zoologija)
српски / srpski: Медуза
ትግርኛ: ዓሳ ለግለግ
Tagalog: Dikya
Türkçe: Denizanası
українська: Медузи
Tiếng Việt: Sứa
West-Vlams: Kwalle
Winaray: Salabay
吴语: 水母
中文: 水母
Bân-lâm-gú: Chúi-bó
粵語: 白蚱