Litas

Litas
1993 –  2014
1 litas coin (1997).jpg

1 lito moneta ( 2000 m.)
Naudojo: Lietuvos vėliava  Lietuva
ISO 4217: LTL
Simbolis: Lt,   Smulkesnio vieneto: ct
Nominalai: Banknotai: 1, 2, 5, 10, 20, 50, 100, 200, 500 litų   
Monetos: 1, 2, 5 litų,
1, 2, 5, 10, 20, 50 centų
Spausdino: „American Banknote Corporation“ ( JAV),
„De La Rue, Ltd.“ ( JK),
„Giesecke & Devrient GmbH“ ( Vokietija),
„Orell Fussli Security Printing Ltd.“ ( Šveicarija),
„Francois – Charles Oberthur Fiduciaire“ ( Prancūzija)
Kalykla: Birmingemo monetų kalykla ( JK),
Lietuvos monetų kalykla“ ( Lietuva)
100 litų banknoto pavyzdys (1928 m.).
Jubiliejinė 10 litų moneta, skirta Lietuvos Nepriklausomybės dvidešimtmečiui

Litas (Lt) – buvusi oficiali Lietuvos valiuta, naudota nuo 1993 m. birželio 25 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. ir tarpukario metais nuo 1922 m. spalio 1 d. iki 1941 m. kovo 25 d. Pinigų leidybą kuravo tam įsteigtas Lietuvos Bankas.

1940 m. lapkričio 25 d. buvo įvestas tarybinis rublis, litai buvo konvertuojami santykiu 1 litas = 0,90 kapeikų. [1] 2015 m. sausio 1 d. nacionalinę Lietuvos valiutą litą pakeitė euras kursu 3,45280 lito už vieną eurą.

Lito istorija

Iki paskelbiant Lietuvos nepriklausomybę 1918 m., Lietuvos teritorijoje vyko Pirmojo pasaulinio karo kovos, joje cirkuliavo nestabilios kariaujančių šalių valiutos: rublis, ostmarkės ir ostrubliai.

1919 m. Lietuva gavo paskolą ostmarkėmis iš Vokietijos, šios ostmarkės vasario mėnesį buvo įteisintos kaip oficiali Lietuvos Respublikos valiuta. Lietuviai jas vadino auksinais. Auksinai cirkuliavo šalyje iki buvo įvykdyta kita pinigų reforma.

Po karo prastėjant situacijai Vokietijoje, jos markė pradėjo smarkiai nuvertėti. Tai privertė Lietuvos valdžią galvoti apie nacionalinės valiutos įvedimą. Pirmieji pasiūlymai atsirado iškart po auksinų įvedimo, dar 1919 m. Naujų pinigų eskizus buvo pateikęs Antanas Žmuidzinavičius. [2] Ministrų kabinetas buvo nusprendęs pinigus pavadinti muštiniais, net planuose buvo numatyti skirtingų 9 nominalų pinigų planai. [3] Taip pat buvo svarstomas jų vertės padengimas pasiskolinant iš Anglijos 10 milijonų svarų sterlingų. Toks variantas būtų leidęs pasiekti valiutos vertę 1 muštinis = 1 frankas arba 1/25 svaro. [4]

1920 m. liepos 12 d. buvo pasirašyta taikos sutartis tarp Lietuvos ir Tarybų Rusijos. Pastaroji atlygino Lietuvos patirtą žalą per nepriklausomybės kovas, sumokėjo 3 milijonų aukso rublių kompensaciją. Lietuviai aukso rublius perlydė į aukso luitus, o po to luitai buvo padėti į užsienio bankus. Šios aukso atsargos tapo pagrindu svarstyti apie lietuviškų pinigų leidybą. Turint aukso, buvo galimybė užtikrinti valiutos vertės stabilumą.

1922 m. Seime svarstant naujų pinigų pavadinimus, buvo teikiama aibė pasiūlymų, kaip Lietuva galėtų pavadinti naujai kuriamus pinigus: auksinais, arfomis, doleriais, grašiais, kaltais, kirptukais, lietais, litais, lietumis, lyromis, markėmis, muštukais, rubliais, vyčiais. [5] Tačiau daugiausiai rėmėjų palaikymo susilaukė du variantai: muštukas ir litas.

Už muštuko pavadinimo pinigus aktyviai pasisakė tautiškai nusiteikę asmenys bei vyriausybės atstovai, kurie teigė, kad tai valstybiškumo ir lietuviškumo simbolis. Dar 18 a. muštukais lietuviai vadino LDK cirkuliavusius dukatus. Tai, anot jo šalininkų, būtu valstybingumo tradicijų tąsa. [6]

Nepaisant tokių argumentų, laimėjo litas, nes jį buvo paprasčiau ištarti užsieniečiams. 32 balsais prieš 16, lito pavadinimas laimėjo per surengtą balsavimą Seime. [3] 1922 m. rugpjūčio 9 d. Steigiamasis Seimas priėmė „Piniginio vieneto įstatymą“ ir Seimo ekonominės komisijos sekretoriaus Vaclovo Vaidoto teikimu, valiuta pavadinta litais, kurių šimtoji dalis buvo įvardyta centais. [7]

1922 m. rugsėjo 27 d. Lietuvos banko steigiamajame susirinkime, naujai įkuriamos įstaigos pirmininku buvo išrinktas Vladas Jurgutis. Jam buvo patikėta spręsti visus naujos valiutos įvedimo niuansus. Už tai neretai jis vadinamas „Lito tėvu“.

1922 m. spalio 2 d. lito kursas su JAV doleriu buvo nustatytas santykiu 10:1, Lietuvos banko garantas turimomis aukso atsargomis (1 litas = 0,150462 gramų gryno aukso). [8]

1925 m. buvo išleistos pirmosios Lietuvos banko litų ir centų monetos (iki tol centai buvo popieriniai). [9]

1936 m. pirmą kartą Lietuvos Respublikos monetos nukaldintos Lietuvoje, Kauno „Spindulio“ spaustuvėje įrengtoje monetų kalykloje (iki tol kaldintos užsienyje). [9]

Prasidėjus sovietų okupacijai, 1941 m. kovo 25 d. litai oficialiai buvo uždrausti. Juos pakeitė TSRS rubliai, o lietuviškų pinigų banknotai sunaikinti Lietuvos banko šildymo krosnyse.

Lietuvai atgavus nepriklausomybę, 1993 m. birželio 25 d. litai vėl pradėti spausdinti, jie pakeitė laikinuosius Lietuvos pinigus talonus. Atkūrus senąją valiutą, 100 laikinųjų talonų buvo keičiami į 1 litą (1 talonas = 1 centas).

Nuo 1994 m. balandžio 1 d. iki 2002 m. vasario 1 d. litas buvo susietas su JAV doleriu santykiu 4 su 1. [10]

2002 m. vasario 2 d. litas buvo susietas su euru pagal tuo metu galiojusį santykį – 3,4528 lito už vieną eurą, toks keitimo santykis išliko iki lito pakeitimo euru 2015 m. sausio 1 d.

Kitos kalbos
Afrikaans: Litas
azərbaycanca: Litva litası
žemaitėška: Lits
беларуская: Літ
беларуская (тарашкевіца)‎: Летувіскі літ
български: Литовски литас
বিষ্ণুপ্রিয়া মণিপুরী: লিথুয়ানিয়ান লিটাস
bosanski: Litvanski litas
català: Litas
čeština: Litevský litas
Чӑвашла: Литас
Deutsch: Litas
Ελληνικά: Λίτας
Esperanto: Litova lido
español: Litas lituana
eesti: Leedu litt
français: Litas
Nordfriisk: Litas
עברית: ליטאס
hrvatski: Litavski litas
Bahasa Indonesia: Litas
italiano: Litas lituano
日本語: リタス
ქართული: ლიტვური ლიტი
Кыргызча: Литовтык лит
latviešu: Lits
македонски: Литвански литас
Bahasa Melayu: Litas Lithuania
Nederlands: Litouwse litas
polski: Lit (waluta)
português: Litas lituano
română: Litas
саха тыла: Литва лита
srpskohrvatski / српскохрватски: Litvanski litas
Simple English: Lithuanian litas
slovenčina: Litovský litas
српски / srpski: Литвански литас
svenska: Litas
тоҷикӣ: Литаи Литва
українська: Литовський лит
Yorùbá: Litas
Bân-lâm-gú: Lietuva litas