Kruša

Kruša Argentinoje
Krušos ledėkai

Kruša – įvairaus pavidalo ledo gabalėliai (ledėkai), nepermatomi, kartais sluoksniuoti iš skaidraus ir matinio ledo. [1] Dažniausiai krušos ledėkų skersmuo yra nedidelis (2–5 mm), bet kartais krušos ledėkai gali būti kelių centimetrų skersmens.[2]

Stambių krušos ledėkų struktūra yra sluoksninė. Centre – matinis baltas branduolys, panašus į sniego kruopą. Branduolys aptrauktas skaidriu ledo sluoksniu, o virš jo pakaitomis eina neskaidrūs ir skaidrūs ledo sluoksneliai, nes ledėkas debesyje daug kartų aptirpsta ir vėl apauga nauju ledo sluoksniu. Ledėkų tankis gali būti įvairus, nuo 0,1 iki 0,9 g/cm³. [1]

Krušos susidarymas susijęs su galingu atmosferos konvekcijos vystymusi ir priklauso nuo atmosferos nepastovumo laipsnio, oro drėgnio ir konvektyviai nepastovių sluoksnių storio. Krušos debesų vystymasis ir krušos iškritimas pastebimas šiltose ir drėgnose oro masėse.[2] Krušos debesų viršutinė riba siekia 7–10 km aukštį, o konvekcinių srautų greitis – 15–35 m/s.[3]

Daugiausia (95 % atvejų) kruša susijusi su greitai slenkančiais, banguotais šaltaisiais atmosferos frontais. Retais atvejais krušos debesys susidaro okliuzijos frontuose, netoli ciklono centro.[1]

Dažniausiai kruša iškrenta nedidelėje teritorijoje, kuri siekia keletą kilometrų ilgį ir plotį (paprastai ne didesnėje kaip 40 km²), todėl šis reiškinys ne visada užregistruojamas meteorologijos stotyse. Nustatyta, kad kuo didesni krušos ledėkai, tuo mažesnėje teritorijoje jie krinta.[1][2] Dažniausiai kruša iškrenta žemyno viduje, vidutinėse platumose, rečiau šis reiškinys fiksuojamas tropinėje klimato juostoje.[4] Vienas iš labiausiai tikėtinų regionų, kuriuose gali iškristi kruša yra kalnuotas šiaurės Indijos regionas[5] Gana daug krušos atvejų yra užfiksuojama Kinijoje, centrinėje Europoje ir pietų Australijoje. Dažnai šie krituliai yra fiksuojami pietų ir vakarų Vokietijoje, šiaurės ir rytų Prancūzijoje, pietinėse bei rytinėse Beneliukso šalyse bei Pietryčių Europoje.[6] Tačiau palankiausios sąlygos susidaryti krušai yra Šiaurės Amerikoje. Sritis apimanti Kolorado, Nebraskos ir Vajomingo valstijas yra vadinama „krušos alėja“.[7]

Kruša – pavojingas reiškinys, padarantis daug žalos ir nuostolių. Didžiausią žalą kruša padaro automobiliams, orlaiviams, stoglangiams, gyvuliams ir dažniausiai ūkininkų pasėliams.[8] Metalinės stogų dangos yra gana atsparios krušai, tačiau šie krituliai gali padaryti kosmetinę žalą, įlenkiant ar pažeidžiant stogų dangą. Kruša yra labai pavojinga orlaiviams.[9] Kai krušos ledėkai viršija 0,5 colius (13 mm) lėktuvai gali rimtai sugesti per kelias sekundes.[10] Ledėkų kaupimasis ant pakilimo/nusileidimo tako gali būti pavojingas lėktuvui leidžiantis. Šie pavojingi ledėkai daug nuostolių gali padaryti ir žemės ūkiui. Stambūs krušos ledėkai gali pažeisti visus žemės ūkio augalus, suniokodami lapus, žiedus, žolinius stiebus ir pasėlius. Derlingumo sumažėjimo pagrindinės priežastys yra dvi: per pažeistus lapus patenka įvairių ligų pradai; kruša tiesiog suplėšo augalų lapus, taip sumažindama pasėlio fotosintetinį potencialą.[11]

Didžiausias žinomas krušos ledėkas iškrito Indianos valstijoje, JAV 1961 m. gegužės 6 d. Ledėko skersmuo siekė 10 colių (254 mm).[12]

Lietuvoje

Lietuvoje per metus kruša krinta vidutiniškai 1–2 dienas.[1] Stipri kruša stebima nuo kovo iki spalio, dažniausiai gegužėsrugpjūčio mėnesiais. Dažniausiai kruša iškrenta po pusiaudienio, kada formuojasi intensyvi terminė konvekcija. Nakties valandomis šie krituliai iškrenta labai retai. Krušos iškritimo laikas yra labai nedidelis – nuo keleto minučių iki pusvalandžio.[2] Lietuvoje didžiausi krušos ledėkai iškrito 1995 m. liepos 10 d. Vištyčio miestelyje, Vilkaviškio rajone. Ledėkų skersmuo siekė 70–120 mm.[13]

Kitos kalbos
Afrikaans: Hael
العربية: برد (هطول)
asturianu: Xarazu
Aymar aru: Chhijchhi
azərbaycanca: Dolu (yağıntı)
žemaitėška: Kroša
беларуская: Град
беларуская (тарашкевіца)‎: Град
български: Градушка
bosanski: Grad (padavina)
català: Calamarsa
Cymraeg: Cesair
Deutsch: Hagel
Zazaki: Torge
Ελληνικά: Χαλάζι
English: Hail
Esperanto: Hajlo
español: Granizo
eesti: Rahe
euskara: Txingor
فارسی: تگرگ
suomi: Rae
français: Grêle
galego: Sarabia
Avañe'ẽ: Amandáu
客家語/Hak-kâ-ngî: Pho̍k
עברית: ברד
hrvatski: Tuča
magyar: Jégeső
հայերեն: Կարկուտ
Bahasa Indonesia: Hujan es
Ido: Grelo
íslenska: Haglél
italiano: Grandine
ᐃᓄᒃᑎᑐᑦ/inuktitut: ᓇᑕᖅᑯᕐᓇᐃᑦ/nataqqurnait
日本語:
ქართული: სეტყვა
ಕನ್ನಡ: ಆಲಿಕಲ್ಲು
한국어: 우박
kurdî: Zîpik
Кыргызча: Мөндүр
Latina: Grando
Lingua Franca Nova: Graniza
lumbaart: Tempesta
latviešu: Krusa
Malagasy: Havandra
олык марий: Шолем
മലയാളം: ആലിപ്പഴം
मराठी: गार
Bahasa Melayu: Hujan batu
မြန်မာဘာသာ: မိုးသီး
Nāhuatl: Texihuitl
नेपाली: असिना
Nederlands: Hagel (neerslag)
norsk nynorsk: Hagl
norsk: Hagl
occitan: Granissa
polski: Grad
português: Granizo
Runa Simi: Chikchi
română: Grindină
русский: Град
саха тыла: Тобурах
sicilianu: Gragnola
Scots: Hail
srpskohrvatski / српскохрватски: Grad (padavina)
Simple English: Hail
slovenčina: Krúpa (ľadovec)
slovenščina: Toča
chiShona: Chivhuramabwe
shqip: Breshëri
српски / srpski: Град (падавина)
svenska: Hagel
Kiswahili: Mvua ya mawe
తెలుగు: వడగళ్ళు
тоҷикӣ: Жола
Tagalog: Hail
Türkçe: Dolu
татарча/tatarça: Боз яву
українська: Град
oʻzbekcha/ўзбекча: Doʻl
vepsän kel’: Ragiž
Tiếng Việt: Mưa đá
walon: Gurzea
吴语:
მარგალური: კირცხი (ტაროსი)
中文: 冰雹
文言:
Bân-lâm-gú: Pha̍uh
粵語: