Kroatija
English: Croatia

Republika Hrvatska
Kroatijos vėliavaKroatijos herbas
(Išsamiau)(Išsamiau)
Kroatija žemėlapyje
Valstybinė kalbakroatų
SostinėZagrebas
Didžiausias miestasZagrebas
Valstybės vadovaiZoranas Milanovičius
Prezidentas
Plotas
 – Iš viso
 – % vandens
 
56 542 km² (123)
0,01 %
Gyventojų
 – 2017
 – Tankis
 
4 209 815 (129)
79,49 žm./km² (88)
BVP
 – Iš viso
 – BVP gyventojui
2006 (progn.)
59,41 mlrd. $ (71)
13 200 $ (54)
ValiutaKroatijos kuna (HRK)
Laiko juosta
 – Vasaros laikas
UTC +1
UTC +2
Nepriklausomybė
Paskelbta
nuo Jugoslavijos
1991 m. birželio 25 d.
Valstybinis himnasKroatijos himnas
Interneto kodas.hr
Šalies tel. kodas385

Kroatijos Respublika (Kroatija) – valstybė Europoje, Centrinės Europos ir Balkanų kryžkelėje, besiribojanti su Adrijos jūra pietuose, Slovėnija, Vengrija, Bosnija ir Hercegovina, Serbija bei Juodkalnija. Nuo 2013 m. liepos 1 d. yra Europos Sąjungos narė.

Istorija

Pagrindinis straipsnis – Kroatijos istorija.

Kroatai Balkanuose apsigyveno VII a. pradžioje ir čia sukūrė dvi kunigaikštystes – Dalmatiją ir Panoniją. Valdant Trpimirovičių dinastijai apie 850 m. sustiprėjo Dalmatijos kroatų kunigaikštystė, kuri kartu su Panonijos kunigaikštyste 925 m. tapo karalyste, valdoma karaliaus Tomislavo. Kroatija priklausė Jugoslavijos SFR, tačiau 1991 m. iškovojo nepriklausomybę. Kroatija yra NATO (nuo 2009 m.) ir Europos Sąjungos (nuo 2013 m.) narė.

Politinė sistema

Pagrindinis straipsnis – Kroatijos politinė sistema.

Kroatijos parlamentas (kroat. Sabor) – vienerių rūmų įstatymų leidžiamasis organas, kurį sudaro 160 narių, visuotiniu balsavimu renkamų ketverių metų kadencijai.

Derybos dėl Kroatijos narystės ES šiuo metu yra baigtos. Kroatijos Stojimo į ES sutartis pasirašyta 2011 m. gruodžio mėn. 9 d. 2012 m. sausio 22 d. Kroatijoje baigėsi referendumas dėl narystės ES. Suskaičiavus beveik visus balsus paaiškėjo, kad 66% rinkėjų pasisakė už Kroatijos narystę ES. 2013 m. liepos mėn. 1 d. – pirmąją Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai dieną – Kroatija tapo 28-ąja ES šalimi nare. Ji tapo antra buvusios Jugoslavijos respublika, tapusi ES nare, po Slovėnijos.[1]

Administracinis suskirstymas

Kroatija skirstoma į 6 regionus (kartu su Zagrebo miestu):

  • Istrija ir Kvarnero regionas
  • Dalmatija
  • Zagrebas
  • Centrinė Kroatija
  • Slavonija ir Baranija
  • Šiaurinės apygardos
Pagrindinis straipsnis – Kroatijos apskritys.

Taip pat Kroatija suskirstyta į 20 apskričių ir 1 miestą (nurodyti administraciniai centrai):

Administracinis suskirstymas
Kroatija

Geografija

Pagrindinis straipsnis – Kroatijos geografija.

Klimatas

Kroatijoje išskiriamos trys klimatinės zonos: Viduržemio pajūrio, kalnų ir vidutinė žemyninė.Viduržemio pajūrio, arba subtropinio, klimato zona apima Adrijos jūros pakrantę ir Dinarų salyną. Šioje teritorijoje vasaros karštos ir sausos, žiemos vėsios ir lietingos. Vidutinė liepos ir rugpjūčio mėnesių oro temperatūra +24 laipsniai Celsijaus. Dienomis paprastai būna 27-30, naktimis 20-22 laipsniai šilumos. Sausio naktimis vidutiniškai būna +5, dienomis +12 laipsnių šilumos.

Teritorija pasižymi dideliu kritulių kiekiu. Skirtingai nuo kitų Viduržemio pajūrio klimatą turinčių kraštų, Kroatijos pakrantėje palyja ir vasarą. Tai dažniausiai būna trumpi smarkūs perkūnijų lydimi lietūs, ateinantys slenkant vėsesnio oro masei iš vakarų. Paprastai vasarą lyja apie 15 dienų, kritulių kiekis sudaro apie 100 mm, arba daugiau nei 30 mm per mėnesį. Žiema Kroatijos pakrantėje labai lietinga: lapkritį, gruodį iškrenta virš 100 mm kritulių per mėnesį, dažniausiai tai būna lietus.

Pakrantėse vyrauja silpni vėjai, vasarą dažni brizai, žiemą kartais praūžia audros. Škvaliniai vėjo sustiprėjimai galimi visus metus.

Žemyninio klimato zonoje yra Kroatijos sostinė Zagrebas bei aplinkinės vietovės. Vasaros karštos ir drėgnos, dažni liūtiniai lietūs. Vidutinė oro temperatūra liepos mėnesį naktimis +13, dienomis +25 laipsniai. Žiemos šaltos, su dažna šlapdriba ir sniegu, oro temperatūra svyruoja apie 0 laipsnių.

Kalnų klimato zonoje vyrauja dideli kritulių kiekiai, stiprios vasaros perkūnijos ir labai sniegingos žiemos.

Kroatijos klimatas sudaro palankias sąlygas įvairioms poilsio ir turizmo rūšims: žiemą kalnuose paplitęs slidinėjimas, pavasarį, vasarą ir rudenį Viduržemio jūros pakrantėse vyrauja saulės vonios ir maudynės. Adrijos jūros vandens temperatūra ties Kroatijos pakrante sausio mėn. būna apie +12 laipsnių, liepą apie +27 laipsnius. Labiausiai vanduo yra buvęs įkaitęs iki +30 laipsnių.

Dažniausios gamtos nelaimės Kroatijoje būna: vasarą ilgai trunkantys karščiai, kartais siekiantys iki 40 ir daugiau laipsnių, žemyninėje dalyje ir kalnuose liūtys, potvyniai, perkūnijos, škvalai. Žiemą vyrauja audros, stiprūs lietūs. Žemyninėje dalyje gali kilti smarkios pūgos, kurios kartais pasiekia ir Adrijos pakrantės kurortus. Speigai dažniausiai yra galimi tik kalnuose ir žemyne, bet su rytų vėjais kartais užsuka ir į Dinarų salas. Tornadai reti, bet pasitaiko virš vandens užslinkus šalto oro masei.

Žemės ūkis

Derlinguose šiaurės upių slėniuose puikiai dera slyvos, abrikosai ir vynuogės. Auginami ir linai − dėl pluošto, iš kurio audžiama drobė, ir dėl sėklų iš kurių spaudžiamas aliejus.

Į šiaurę nuo sostinės Zagrebo plyti Zagorjės regionas − kalvų kraštas, o rytuose derlingą dirbamos žemės regioną Panonijos lygumoje riboja Dravos, Dunojaus ir Savos upės. Daugiau kaip trečdalis Kroatijos teritorijos apaugę miškais.

Ekonomika

Pagrindinis straipsnis – Kroatijos ekonomika.

Prieš karą šalies ūkis klestėjo. Karas nusiaubė valstybę, bet palengva ekonomika atsigauna. Savos naudingosios iškasenos leido plėtoti pramonę: aliuminis, geležis; derlingos žemės duoda gerą derlių: daugiausia vynuogių ir kukurūzų; Kroatijos ekonomikos pagrindas − lengvoji pramonė: kur ne kur statomi laivai, metalurgija, naftos perdirbimas. Taip pat ir turizmas duoda nemažą pajamų dalį.

Demografija

Pagrindinis straipsnis – Kroatijos demografija.
Splito panorama

Pasak 2001 m. surašymo, 89,6 % šalies gyventojų yra kroatai, o didžiausios tautinė mažuma yra serbai (4,5 %). Likusius 5,9 % sudaro daugiausiai bosniai, vengrai, slovėnai, čekai ir romai.[2] 96,1 % gyventojų kalba kroatiškai, 1 % – serbiškai ir 2,9 % kitomis kalbomis. Šalyje galima susikalbėti angliškai, vokiškai bei itališkai. 87,8 % Kroatijos gyventojų yra Romos katalikai, 4,4 % – stačiatikiai, 0,4 % – kiti krikščionys ir 5,2 % nepriklauso jokiai konfesijai[2]. Pasak 2005 m. apklausos, 67 % Kroatijos gyventojų „tiki, kad egzistuoja Dievas“, 25 % „tiki, jog yra kokia nors dvasia arba dvasinė energija“ ir 7 % „netiki jokiais dievais, dvasiomis ar dvasinėmis energijomis“.[3]

Didžiąją XX amžiaus dalį šalies gyventojų skaičius didėjo. 1931 metais Kroatijoje gyveno apie 2 481 000 žmonių, o 1991 m. metais – 4 784 265. Bet šiuo metu, nepaisant imigracijos, gyventojų skaičius mažėja ir dabartinė (2009 m.) šalies populiacija yra 4 489 409. Pasak 2009 m. apskaičiavimų, vidutinė gyvenimo trukmė Kroatijoje yra 75,35 metų[2] (truputį didesnė nei Lietuvos). 98,7 % vyresnių nei 15 m. žmonių yra raštingi.[2]

Kultūra

Pagrindinis straipsnis – Kroatijos kultūra.
Dubrovniko senamiestis yra įrašytas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą ir pritraukia daug turistų.

Kroatijos miestai Dubrovnikas ir Splitas, esantys Adrijos jūros pakrantėje, priklauso pasaulio istorijos bei kultūros aukso fondui ir yra globojami, bei saugomi tarptautinės UNESCO organizacijos.

Šeši pasaulio paveldo objektai ir aštuoni nacionaliniai parkai liudija, kad Kroatija turi didžiulį kultūros lobyną. Kroatijos kultūrinis turtas atsispindi kartais gana neramioje šalies istorijoje − pirmiausia ji buvo Romos imperijos dalis, po to − Austrijos−Vengrijos ir Osmanų imperijų pasienio regionas.

Kroatiją garsina ir jos vynai, daromi laikantis senovinių vyndarystės tradicijų.

Žymiausias Kroatijos ypatumas yra Dalmatijos pakrantė su šimtais salų ir istoriniais Dubrovniko, Splito ir Zadaro miestais.

Kita informacija

Šaltiniai

Nuorodos

Commons-logo.svg

Vikiteka

Vikižodynas
WiktionaryLt.svg
Laisvajame žodyne yra terminas Kroatija

Bendros nuorodos:

Žemėlapiai:

Kitos kalbos
Аҧсшәа: Хорватиа
Acèh: Kroasia
адыгабзэ: Хорватие
Afrikaans: Kroasië
Akan: Croatia
Alemannisch: Kroatien
አማርኛ: ክሮኤሽያ
aragonés: Croacia
Ænglisc: Croatia
العربية: كرواتيا
ܐܪܡܝܐ: ܩܪܘܐܛܝܐ
مصرى: كرواتيا
asturianu: Croacia
Aymar aru: Kruwatiya
azərbaycanca: Xorvatiya
تۆرکجه: کوروواسی
башҡортса: Хорватия
Bali: Kroasia
Boarisch: Krowozien
žemaitėška: Kruoatėjė
Bikol Central: Kroasya
беларуская: Харватыя
беларуская (тарашкевіца)‎: Харватыя
български: Хърватия
भोजपुरी: क्रोएशिया
Bislama: Croatia
བོད་ཡིག: ཁུརོ་ཤི་ཡ།
বিষ্ণুপ্রিয়া মণিপুরী: ক্রোয়েশিয়া
brezhoneg: Kroatia
bosanski: Hrvatska
буряад: Хорвати
català: Croàcia
Chavacano de Zamboanga: Croacia
Mìng-dĕ̤ng-ngṳ̄: Croatia
нохчийн: Хорвати
Cebuano: Krowasya
Chamoru: Croacia
ᏣᎳᎩ: ᎧᎶᎡᏏᎠ
Tsetsêhestâhese: Croatia
کوردی: کرواتیا
corsu: Croazia
qırımtatarca: Hırvatistan
čeština: Chorvatsko
kaszëbsczi: Chòrwackô
словѣньскъ / ⰔⰎⰑⰂⰡⰐⰠⰔⰍⰟ: Хръватьска
Чӑвашла: Хăрвати
Cymraeg: Croatia
dansk: Kroatien
Deutsch: Kroatien
dolnoserbski: Chorwatska
डोटेली: क्रोएसिया
ދިވެހިބަސް: ކުރޮއޭޝިއާ
eʋegbe: Croatia
Ελληνικά: Κροατία
emiliàn e rumagnòl: Cruàsia
English: Croatia
Esperanto: Kroatio
español: Croacia
eesti: Horvaatia
euskara: Kroazia
estremeñu: Croacia
فارسی: کرواسی
Fulfulde: Korowaasiya
suomi: Kroatia
Võro: Horvaatia
Na Vosa Vakaviti: Croatia
føroyskt: Kroatia
français: Croatie
arpetan: Croacia
Nordfriisk: Kroatien
furlan: Cravuazie
Frysk: Kroaasje
Gaeilge: An Chróit
Gagauz: Kroațiya
贛語: 克羅地亞
kriyòl gwiyannen: Kroasi
galego: Croacia
Avañe'ẽ: Kyoasia
गोंयची कोंकणी / Gõychi Konknni: क्रोएशिया
𐌲𐌿𐍄𐌹𐍃𐌺: 𐌺𐍂𐌿𐍅𐌰𐍄𐍃𐌾𐌰
ગુજરાતી: ક્રોએશિયા
Gaelg: Yn Chroit
Hausa: Kroatiya
客家語/Hak-kâ-ngî: Croatia
Hawaiʻi: Koloatia
עברית: קרואטיה
हिन्दी: क्रोएशिया
Fiji Hindi: Croatia
hrvatski: Hrvatska
hornjoserbsce: Chorwatska
Kreyòl ayisyen: Kwowasi
հայերեն: Խորվաթիա
interlingua: Croatia
Bahasa Indonesia: Kroasia
Interlingue: Croatia
Igbo: Kroatia
Ilokano: Kroasia
Ido: Kroatia
íslenska: Króatía
italiano: Croazia
日本語: クロアチア
Patois: Kruoyesha
la .lojban.: xrvatskas
Jawa: Kroasia
ქართული: ხორვატია
Qaraqalpaqsha: Xorvatiya
Taqbaylit: Kruwatya
Адыгэбзэ: Хоруатиэ
Kabɩyɛ: Krowasii
Kongo: Kroatia
қазақша: Хорватия
kalaallisut: Kroatia
한국어: 크로아티아
Перем Коми: Хӧрватска
къарачай-малкъар: Хорватия
kurdî: Kroatya
kernowek: Kroati
Кыргызча: Хорватия
Latina: Croatia
Ladino: Kroasia
Lëtzebuergesch: Kroatien
лезги: Хорватия
Lingua Franca Nova: Corvatsca
Limburgs: Kroatië
Ligure: Croaçia
lumbaart: Cruazia
lingála: Kroasia
لۊری شومالی: کوروڤاسی
latgaļu: Horvateja
latviešu: Horvātija
मैथिली: क्रोएसिया
Basa Banyumasan: Kroasia
мокшень: Хорватие
Malagasy: Krôasia
олык марий: Хорватий
Māori: Koroātia
Minangkabau: Kroasia
македонски: Хрватска
മലയാളം: ക്രൊയേഷ്യ
монгол: Хорват
Bahasa Melayu: Croatia
Malti: Kroazja
مازِرونی: کرواسی
Dorerin Naoero: Kroaitsiya
Nāhuatl: Croacia
Napulitano: Croazia
Plattdüütsch: Kroatien
Nedersaksies: Kroasië
नेपाली: क्रोएसिया
नेपाल भाषा: क्रोएसिया
Nederlands: Kroatië
norsk nynorsk: Kroatia
norsk: Kroatia
Novial: Kroatia
Nouormand: Croatie
occitan: Croàcia
Livvinkarjala: Horvatii
Oromoo: Kirooshiyaa
ଓଡ଼ିଆ: କ୍ରୋଏସିଆ
Ирон: Хорвати
ਪੰਜਾਬੀ: ਕ੍ਰੋਏਸ਼ੀਆ
Pangasinan: Kroasiya
Kapampangan: Croasya
Papiamentu: Kroatia
Picard: Croachie
Deitsch: Kroaati
Norfuk / Pitkern: Kroaysha
polski: Chorwacja
Piemontèis: Croassia
پنجابی: کروشیا
Ποντιακά: Κροατία
پښتو: کرواسیا
português: Croácia
Runa Simi: Hurwatsuyu
rumantsch: Croazia
Kirundi: Croacia
română: Croația
armãneashti: Croația
tarandíne: Croazie
русский: Хорватия
русиньскый: Хорватія
Kinyarwanda: Korowatiya
संस्कृतम्: क्रोएशिया
саха тыла: Хорватия
sardu: Croàtzia
sicilianu: Croazzia
Scots: Croatie
سنڌي: ڪروشيا
davvisámegiella: Kroatia
Sängö: Kroasïi
srpskohrvatski / српскохрватски: Hrvatska
Simple English: Croatia
slovenčina: Chorvátsko
slovenščina: Hrvaška
Gagana Samoa: Croatia
chiShona: Croatia
Soomaaliga: Kuruweshiya
shqip: Kroacia
српски / srpski: Хрватска
Sranantongo: Krvatkondre
SiSwati: IKhuroshiya
Sesotho: Kroatia
Seeltersk: Kroatien
Sunda: Kroasia
svenska: Kroatien
Kiswahili: Kroatia
ślůnski: Chorwacyjo
Sakizaya: Croatia
తెలుగు: క్రొయేషియా
tetun: Kroásia
тоҷикӣ: Хорватия
Türkmençe: Horwatiýa
Tagalog: Croatia
Tok Pisin: Krowesia
Türkçe: Hırvatistan
Xitsonga: Croatia
татарча/tatarça: Хорватия
chiTumbuka: Croatia
reo tahiti: Toroātia
удмурт: Хорватия
ئۇيغۇرچە / Uyghurche: كرودىيە
українська: Хорватія
اردو: کرویئشا
oʻzbekcha/ўзбекча: Xorvatiya
vèneto: Croàsia
vepsän kel’: Horvatii
Tiếng Việt: Croatia
West-Vlams: Kroatië
Volapük: Kroasän
walon: Crowaceye
Winaray: Kroasya
Wolof: Korwaasi
吴语: 克罗地亚
მარგალური: ხორვატია
ייִדיש: קראאטיע
Yorùbá: Kroatíà
Vahcuengh: Croatia
Zeêuws: Kroaotië
中文: 克罗地亚
文言: 克羅地亞
Bân-lâm-gú: Croatia
粵語: 克羅地亞
isiZulu: IKrowati