Kiaušialąstė

Kiaušialąstė

Kiaušialąstė (dar vadinama kiaušinėliu, lot. ovum, ootidium) – tai moteriškoji lytinė ląstelė, esanti kiaušidėse, iš kurios apvaisinimo atveju gali išsivystyti naujas organizmas. Kiaušialąstės vystymosi procesas (ovogenezė) susijęs pirminių folikulų (nesubrendusių kiaušialąsčių, padengtų epiteliu ir jungiamuoju audiniu) augimu ir brendimu kiaušidžių žieviniame sluoksnyje. Pirmojoje mėnesinių ciklo fazėje pradeda augti keletas tokių folikulų, tačiau paprastai subręsta tik vienas, vadinamas Grafo pūslele.

Kiaušialąstei susijungus su spermatozoidu (įvykus apvaisinimui) susiformuoja gemalas. Tačiau jeigu apvaisinimas neįvyko, kiaušialąstė žūva per 5–6 dienas po ovuliacijos. Gemalas, turintis chromosominių aberacijų, neretai žūva įvairiose nėštumo stadijose.

Gimusi mergaitė turi apie 1 mln. kiaušinėlių, tačiau sulaukus lytinės brandos jų lieka apie 300 000. Iš jų tik apie 300–500 ovuliuoja moters reprodukcinio laikotarpio metu (iki menopauzės), o visi kiti degeneruoja (vadinama atrezija), nepriklausomai nuo nėštumų skaičiaus, moters ciklo, kontracepcijos ar nevaisingumo gydymo.

Sandara

Kiaušialąstė yra rutulio arba truputį pailgos formos, nejudri. Subrendusi kiaušialąstė, lygiai kaip ir spermatozoidas, turi haplodinį (pusinį) chromosomų rinkinį. Žmogaus subrendusios kiaušialąstės skermuo – 150–200 µm. Jos citoplazmoje visuomet yra įvairius kiekis sutirštėjusių lipidų lašelių bei organoidų. Branduolyje išsiskiria homogeniškas apskritas branduolėlis, šalia kurio neretai būna tokios pat struktūros pridėtinių branduolėlių. Be to, branduolyje yra sukauptas pagrindinis ląstelės DNR kiekis. Kiaušialąstėje yra visi tipiški ląstelės organoidai, tačiau jų sandara kitokia negu kitų ląstelių, kadangi jos yra prisitaikiusios realizuoti organizmo paveldimą informaciją. Kiaušialąstės daug didesnės už somatines ląsteles. Kiekvienos gyvūnų rūšies kiaušialąstės citoplazmos struktūra yra specifinė, o tai nulemia rūšinius (dažnai ir invidualius) vystymosi ypatumus. Kiaušialąstėse yra gemalui vystytis būtinų maisto medžiagų ( trynio). Kai kurių gyvūnų rūšių kiaušialąstėse trynio yra tiek daug, kad kiaušialąstes galima matyti plika akimi (žuvų ir varliagyvių ikreliai, roplių ir paukščių kiaušiniai).

Kitos kalbos
Alemannisch: Eizelle
العربية: بويضة
azərbaycanca: Yumurta (hüceyrə)
беларуская: Яйцаклетка
беларуская (тарашкевіца)‎: Заплодкавая вуза
български: Яйцеклетка
বাংলা: ডিম্বাণু
brezhoneg: Viell
bosanski: Jajna ćelija
català: Òvul
کوردی: ھێلکۆکە
čeština: Vajíčko
Deutsch: Eizelle
Ελληνικά: Ωάριο
English: Egg cell
español: Óvulo
eesti: Munarakk
euskara: Obulu
فارسی: تخمک
suomi: Munasolu
français: Ovule
Gaeilge: Ubhán
galego: Óvulo
ગુજરાતી: અંડ કોષ
עברית: ביצית
हिन्दी: डिम्ब
hrvatski: Jajna stanica
Հայերեն: Ձվաբջիջ
interlingua: Ovo
Bahasa Indonesia: Sel telur
íslenska: Eggfruma
italiano: Ovulo (gamete)
日本語: 卵細胞
Basa Jawa: Sèl endhog
한국어: 난자
Кыргызча: Энелик клетка
latviešu: Olšūna
македонски: Јајце клетка
മലയാളം: അണ്ഡം
Bahasa Melayu: Ovum
Nederlands: Eicel
norsk nynorsk: Eggcelle
norsk: Eggcelle
occitan: Ovul
português: Óvulo
Runa Simi: Runtucha
română: Ovul
русский: Яйцеклетка
Scots: Egg cell
srpskohrvatski / српскохрватски: Jajna ćelija
Simple English: Ovum
slovenčina: Vajcová bunka
slovenščina: Jajčece
chiShona: Dowokadzi
српски / srpski: Јајна ћелија
Basa Sunda: Ovum
svenska: Äggcell
Tagalog: Ovum
татарча/tatarça: Күкәй күзәнәк
українська: Яйцеклітина
oʻzbekcha/ўзбекча: Tuxumhujayra
Tiếng Việt: Noãn
Winaray: Ovum
中文: 卵细胞
Bân-lâm-gú: Loán-sè-pau
粵語: