Ispanija
English: Spain

Reino de España (ispaniškai)
Regne d'Espanya (kataloniškai)
Espainiako Erresuma (baskiškai)
Ispanijos vėliavaIspanijos herbas
(Išsamiau)(Išsamiau)
Ispanija žemėlapyje
Valstybinė kalbaIspanų
SostinėMadridas
Didžiausias miestasMadridas
Valstybės vadovaiPilypas VI
Karalius
Pedro Sánchez
Ministras pirmininkas
Plotas
 – Iš viso
 – % vandens
 
504 782 km² (50)
1,04 %
Gyventojų
 – 2017
 – Tankis
 
46 070 146 (30)
91 žm./km² (87)
BVP
 – Iš viso
 – BVP gyventojui
2006 (progn.)
1 070,00 mlrd. $ (14)
27 000 $ (27)
ValiutaEuras
Laiko juosta
 – Vasaros laikas
UTC +1
UTC +2
Nepriklausomybė
Suvienijimas
 
1492 m.
Valstybinis himnasIspanijos himnas
Interneto kodas.es
Šalies tel. kodas34

Ispanijos Karalystė – valstybė Europos pietvakariuose, Pirėnų pusiasalyje. Ribojasi su Portugalija vakaruose, Prancūzija bei Andora šiaurėje, su Gibraltaru – pietuose. Ispanija yra supama Viduržemio jūros ir Atlanto vandenyno. Jai taip pat priklauso du autonominiai miestai Afrikoje.

Istorija

Pagrindinis straipsnis – Ispanijos istorija.

Seniausieji Pirėnų pusiasalio gyventojai buvo iberai, kurių vardu pavadintas ir pusiasalis. IX a. m. e. pradžioje, iš dabartinės Prancūzijos, į Pirėnų pusiasalį persikėlė baskų gentys.

XI a. pr. m. e. pietinėje Iberijos pakrantėje savo prekybines kolonijas ėmė steigti finikiečiai. Žymiausia jų buvo Gadiras (dabartinio Kadiso vietoje). VIII a. pr. m. e. Viduržemio jūros pakrantėse pusiasalio rytuose įkurtos pirmosios graikų kolonijos (žymiausia jų – Emporion). VI a. pr. m. e. prasidėjo kovos tarp graikų ir kartaginiečių dėl dominavimo Viduržemio jūros vakarinėse pakrantėse.

III – II a. pr. m. e. kartaginiečiai įsikūrė beveik visoje Ispanijos Viduržemio jūros pakrantėje ir III a. pr. m. e. pabaigoje didesnė pusiasalio teritorija pakliuvo į Kartaginos valdžią. 209 m. pr. m. e., po antrojo Pūnų karo vakarinė ir pietinė pusiasalio dalis atiteko Romos imperijai. Nepaisant atkaklaus kai kurių keltiberų genčių pasipriešinimo (ypatingai reikšmingas arevakų genties sostinės Numancijos pasipriešinimas), I a. pr. m. e. pabaigoje visa Pirėnų pusiasalio teritorija buvo užimta romėnų.

Vakarų Romos imperijos gyvavimo pabaigoje į Galiją atsikraustė vestgotai, kurie ten įkūrė Vestgotų karalystę, apėmusią ir didelę dalį Iberijos. Skaudžiai pralaimėję frankams vestgotai pasitraukė iš Galijos į Iberiją, Toledas tapo jų sostine.

711 metais maurai, persikėlę per Gibraltarą, sutriuškino vestgotų valstybę ir užėmė visą Pirėnų pusiasalį. Maurams nepavyko ilgai išlaikyti šiaurinės kalnuotos pusiasalio dalies. Ten nuo VIII a. suklestėjo keletas krikščioniškų karalysčių, tokių, kaip Astūrija, Leonas, Kastilija, Aragonas. Likusioje pusiasalio dalyje susiformavo musulmoniškas regionas Al-Andalusija, kuris išsilaikė iki pat XV a. Krikščioniškosios valstybės lėtai plėtė savo teritorijas į pietus, vykdydami rekonkistą, arba Pirėnų pusiasalio krikščionizaciją. Procesas užtruko ilgai, bet XIII a. viduryje krikščioniškos karalystės valdė didžiąją dalį Pirėnų pusiasalio, išskyrus Andalūziją, kur buvo įsitvirtinęs musulmoniškas Granados emyratas.

Krikščioniškoji Ispanija suvienyta valdant karaliui Ferdinandui II Aragoniečiui ir karalienei Izabelei I. 1492 metais pasidavė paskutinė maurų valstybė Pirėnuose – Granados emyratas. Nuo to laiko Ispanija tapo vieninga valstybe ir po Kristupo Kolumbo atradimų pradėjo kurti savo kolonijinę imperiją. XV a. pagal popiežiaus nurodymą sukurta Inkvizicija, kurios veikla buvo nukreipta prieš maurus ir žydus, vėliau – prieš protestantus. Ji šalyje gyvavo iki XIX a.

XVI a. susikūrė Ispanijos kolonijinė imperija, daugiausia dėl užkariavimų Amerikoje. Nuo XVI a. vidurio prasidėjo Ispanijos ekonominis nuosmukis. „Nenugalimosios armados“ žūtis mūšyje su Anglija reiškė, kad Ispanijos viešpatavimas jūrose baigėsi. XVII a. dėl didelio skaičiaus karų Ispanijos ekonominė padėtis dar labiau pablogėjo, ji pradėjo prarasti savo teritorijas – Portugaliją 1640 metais, Nyderlandus 1648 metais. 1659 metais užleido Prancūzijai Artua ir Rusijono provincijas.

XVIII a. Ispanijos karūna perėjo Burbonų dinastijai, įsiplieskė kova tarp Europos dinastijų dėl Ispanų karūnos. Ispanija ir toliau praradinėjo savo teritorijas. Napoleonas, įsiveržęs į Ispaniją, jos karūną 1808 metais atidavė savo broliui Žozefui. Prasidėjo nepriklausomybės karas, kuris tęsėsi iki 1814 metų.

Pilietiniai karai, kurie baigėsi kolonijų pasiskelbimu nepriklausomomis, ir toliau sekino Ispaniją. Kare su JAV 1898 metais Ispanija prarado savo paskutines užjūrio kolonijas – Kubą ir Filipinus.

Pirmojo pasaulinio karo metu Ispanija laikėsi neutraliteto. 1936–1939 metais vyko Ispanijos pilietinis karas, kurį laimėjo fašistinis generolo Fransisko Franko režimas, bet Antrojo pasaulinio karo metu Ispanija vėl laikėsi oficialaus neutraliteto. Fransisko Franko diktatūra truko beveik 40 metų, iki 1974 m. Nuo tada Ispanija pradėjo demokratinės raidos etapą.

1982 m. įstojo į NATO, 1986 m. tapo Europos Sąjungos nare.

2017 m. po prieštaringo balsavimo Katalonijos parlamente, Katalonija paskelbė nepriklausomybę nuo Ispanijos ir Katalonijos Respublikos suformavimą.[reikalingas šaltinis] Tačiau nepaisant to, Katalonija vis dar yra tiesiogiai valdoma Ispanijos.

Politinė sistema

Pagrindinis straipsnis – Ispanijos politinė sistema.

Ispanija – konstitucinė monarchija, valdžią šalyje dalijasi karalius, dviejų rūmų parlamentas ir Nacionalinis susirinkimas. Šalies vykdomąją valdžią sudaro Ministrų Taryba, kurią kontroliuoja Vyriausybės prezidentas (tapatinamas Ministrui pirmininkui), kurio kandidatūrą pasiūlius Karaliui išrenka Nacionalinis susirinkimas.

Administracinis suskirstymas

Ispanijos autonominiai regionai
Pagrindinis straipsnis – Ispanijos administracinis suskirstymas.

Ispanija yra suskirstyta į 50 provincijų, kurios sugrupuotos į 17 autonominių regionų ir 2 autonominius miestus.

Autonominiai regionai (comunidades autónomas) ir provincijos (skliausteliuose – administraciniai centrai):

Be to, yra du autonominiai miestai:

Geografija

Pagrindinis straipsnis – Ispanijos geografija.

Ispanija – valstybė pietvakarių Europoje. Ji užima beveik devynis dešimtadalius Pirėnų pusiasalio teritorijos. Šalies krantus skalauja Atlanto vandenynas – pietvakarinėje ir šiaurės dalyje, Viduržemio jūra – rytinėje ir pietinėje Ispanijos dalyje. Visas žemyninės kranto linijos ilgis yra 4872 km.

Visas sausumos sienų ilgis yra 1945 km. Ispanija ribojasi su Prancūzija, Andora, Portugalija ir Gibraltaru; taip pat su Maroku.

Reljefas

Ispanijos reljefas labai įvairus. Jame dominuoja kalnų sistemos ir aukštikalnių plynaukštės. Kalnai ir plynaukštės užima apie 90 proc. teritorijos. Beveik pusę šalies ploto užima plati, didžiausia Europoje Mesetos plynaukštė (vidutinis aukštis 660 m). Centrinė Kordiljera dalina Mesetą į dvi dalis – šiaurinę ir pietinę.

Iš šiaurės Mesetą supa aukšti Kantabrijos kalnai, kurie tęsiasi palei Biskajos įlankos pakrantę 600 km ir atskiria vidinius šalies rajonus nuo jūros poveikio. Kantabrijos kalnai yra didžiausios Ispanijos kalnų sistemos – Pirėnų – tęsinys. Jų centrinėje dalyje yra Pikos-de-Europa masyvas, kurio viršūnės siekia iki 2648 m.

Pirėnus sudaro keletas paralelinių kalnų grandinių, besitęsiančių iš vakarų į rytus 450 km.

Gyventojai

Ispanijos žemėlapis pagal gyventojų tankumą
Pagrindinis straipsnis – Ispanijos demografija.

Ispanijos gyventojų tankumas yra 91 žm./km² – mažesnis nei daugelio vakarų Europos valstybių. Gyventojai po šalies teritoriją yra pasiskirstę labai netolygiai: išskyrus šalies sostinę Madridą ir jį supantį regioną, daugelis tankiai apgyvendintų teritorijų yra išsidėsčiusios palei krantą.

Ši 2005 m. gyventojų amžiaus piramidė atspindi demografinį sprogimą septintame ir aštuntame dešimtmečiuose bei vėlesnį gimstamumo sumažėjimą: 25-45 metų žmonės sudaro neįprastai didelę visos populiacijos dalį

Per XX amžių Ispanijos gyventojų skaičius padvigubėjo. Tam daugiausiai įtakos turėjo didžiulis demografinis sprogimas septintame ir aštuntame praeito amžiaus dešimtmečiuose. Dėl migracijų šalies viduje (daugiausiai iš kaimų į miestus) populiacijos augimas skirtingose šalies dalyse vyko labai nevienodai. Iš penkiasdešimties Ispanijos provincijų vienuolikoje populiacija per XX amžių netgi sumažėjo. Kai devintame dešimtmetyje gimstamumas krito, žmonių skaičius vėl pradėjo augti, bet šį kartą dėl daugybės ispanų, emigravusių į kitas Europos šalis aštuntame dešimtmetyje, sugrįžimo. Vėliau prie jų prisidėjo dar ir daugybė imigrantų iš Lotynų Amerikos (39 %), Rytų Europos (15 %) bei Šiaurės Afrikos (16 %). 2005 m. Ispanijoje buvo surengta trijų mėnesių amnestijos programa, kurios metu tam tikriems iki tol nelegaliems imigrantams buvo suteikti leidimai gyventi. Taip pat nemažas kiekis gyventojų – 21 % užsieniečių populiacijos – atvykę iš kitų ES šalių. Ypač daug jų yra Viduržemio jūros pakrantėse ir Balearų salose, kur daug europiečių atsikrausto išėję į pensiją arba dirba namuose. Tai daugiausiai anglai, prancūzai, vokiečiai, olandai ir, iš ne ES šalių, norvegai.

Kalbos

Ispanų kalba yra gimtoji 89 % gyventojų ir antroji kalba dar 10 % populiacijos.[1] Ji yra oficiali visoje Ispanijoje, bet keletas kalbų tam tikruose regionuose yra paskelbtos oficialiomis kartu su ispanų:

Taip pat šalyje yra kalbama keletu romanų kalbų pogrupiui priklausančių kalbų, bet jos neturi oficialaus statuso ir jomis kalba mažesnis procentas gyventojų. Turistų gausiai lankomose teritorijose prie Viduržemio jūros krantų turistai, kitų šalių piliečiai ir turizmo sferos darbuotojai dažnai vartoja anglų ir vokiečių kalbas. Iš viso angliškai susišnekėti gali 27 % gyventojų. Antra populiariausia užsienio kalba yra prancūzų, kurią moka 12 % Ispanijos populiacijos.[1]

Imigracija

Užsienio piliečių populiacijos kitimas
MetaiPopuliacijavisos pop. %
1986241 9710,63%
1991360 6550,91%
1996542 3141,37%
1998637 0851,60%
2000923 8792,28%
20011 370 6573,33%
20021 977 9464,73%
20032 664 1686,24%
20043 034 3267,02%
20053 730 6108,46%
20064 144 1669,27%
20074 519 5549,99%
20085 220 60011,3%

Kaip galima matyti iš lentelės dešinėje, 1998–2008 m. imigrantų skaičius Ispanijoje augo labai sparčiai. 1998 m. kitų šalių piliečiai sudarė tik 1,6 % visos populiacijos, o 2008 m. – net 11,3 %. 2005 m. Europos Sąjungoje Ispanija buvo antra pagal imigrantų ir emigrantų skirtumą tūkstančiui gyventojų po Kipro ir buvo antra pasaulyje po JAV pagal bendrą imigruojančių asmenų skaičių.[3] 2008 m. duomenimis, didžiausias tautines grupes tarp imigrantų Ispanijoje sudaro iš šių valstybių kilę žmonės: [4]

Yra daug priežasčių, kodėl tiek daug imigrantų pasirenka Ispaniją: kultūriniai ryšiai su Lotynų Amerika, geografinė šalies padėtis, tolerantiškai nusiteikusi visuomenė, didelė juodoji rinka bei stiprūs žemės ūkio ir statybų sektoriai, reikalaujantys daug sąlyginai pigios darbo jėgos, kurią imigrantai gali pasiūlyti. Taip pat daug ES piliečių atsikrausto į Ispanijos Viduržemio jūros pakrantę išėję į pensiją.

2007 m. imigrantų nedarbo lygis staigiai pakilo net iki 67,1 %.[5] Šalies politika imigrantų atžvilgiu pasikeitė ir buvo netgi pradėta imigrantams siūlyti dideles pinigines išmokas su sąlyga, kad jie paliks šalį trejiems metams[6][5], bet programa sėkmės nesusilaukė – per pirmuosius du mėnesius tik 1 400 žmonių priėmė pasiūlymą.[7]

Religijos

Nors katalikybė dabar nebeturi oficialaus statuso, ji jau ilgą laiką yra pagrindinė šalies religija. Maždaug 76 % populiacijos laiko save krikščionimis, 4 % yra kitų tikėjimų nariai ir 19 % yra nereligingi. Pasak 2006 m. tyrimo, 54 % tikinčių ispanų į bažnyčią vaikšto retai arba niekada, 15 % apsilanko bažnyčioje kelis kartus per metus, 10 % – kelis kartus per mėnesį ir 19 % – kiekvieną sekmadienį arba kelis kartus per savaitę. Bendrai paėmus, 22 % visos Ispanijos populiacijos lankosi bažnyčioje bent kartą per mėnesį.[8] Nors ispanų bendruomenė paskutiniais dešimtmečiais tapo mažiau religinga, stipriai tikintys imigrantai iš Lotynų Amerikos padėjo katalikų bažnyčiai atsigauti.

Pasiskirstymas pagal religijas
Krikščionys
  
76 %
Nereligingi
  
19 %
Musulmonai
  
2.3 %
Judėjai
  
0.1 %
Kiti
  
1.7 %

Didžiausi miestai

Malagos panorama

Pasak 2003 m. statistikos didžiausi Ispanijos miestai yra:

Pagrindinis straipsnis – Sąrašas:Ispanijos miestai.
  1. Madridas 3 092 759
  2. Barselona 1 621 537
  3. Valensija 780 653
  4. Sevilija 709 975
  5. Saragosa 626 081
  6. Malaga 568 305
  7. Mursija 391 146
  8. Gran Kanarijos las Palmas 377 600
  9. Maljorkos Palma 367 277
  10. Bilbao 353 567

Ekonomika

Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje Ispanijos ekonomika.

Kultūra

Pagrindiniai straipsniai – Ispanijos kultūra ir UNESCO pasaulio paveldo sąrašas.

Ispanija yra žinoma dėl savo įvairiapusio kultūrinio paveldo, kuriam įtakos turėjo daugybė tautų ir asmenybių. Ispanijos kultūros ištakos yra Iberijos, lotynų, vestgotų, Romos katalikų, ir islamo kultūrose. Tautinės Ispanijos kultūros savitumas buvo formuojamas tarp centrinės Ispanijos, kurioje paskutiniais amžiais dominuoja Kastilija, ir kitų regionų tvyrančios įtampos. Tautos istorija ir Viduržemio bei Atlanto regiono aplinka turėjo daug įtakos kultūros formavimuisi. Po Italijos, Ispanija yra antra pagal į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą įtrauktų objektų skaičių, 40 objektų.

Mokyklos

Švietimas Ispanijoje yra nemokamas ir privalomas nuo 6 iki 16 metų. Dabartinė švietimo sistema buvo įvesta Švietimo įsakymu 1990-aisiais, Ley Orgánica de Ordenación General del Sistema Educativo – Bendras Švietimo sistemos organizavimo įsakymas.

Literatūra

Terminas „Ispanų literatūra“ apima ne tik kūrinius, sukurtus rašytojų iš Ispanijos, bet visus, parašytus ispanų kalba. Dėl istorinės, geografinės ir kartų įvairovės, ispanų literatūra yra paveikta daugelio dalykų ir yra labai įvairi.

Migelis de Servantesas (Miguel de Cervantes) yra bene žymiausias ispanų rašytojas. Jo romanas „Don Kichotas“ yra žymiausias kūrinys ispanų literatūroje ir vienas reikšmingiausių Europos renesanso kultūros rašytinių paminklų.

XVII a. garsiausiu baroko laikotarpio dramaturgu minimas Lopė de Vega. XX a. tarptautinio žinomumo pasiekė ispanų poetas Federikas Garsija Lorka.

Vaizduojamieji menai

Pirmuoju reikšmingu Ispanijos dailininku Europos kultūroje tapo iš Graikijos kilęs XVI a. vėlyvojo renesanso tapytojas El Grekas. XVII a. suklestėjo Ispanijos natūralistinė tapybos mokykla. Šio baroko laikotarpio tapytojas Diegas Velaskesas laikomas vienu iškiliausių kūrėjų ir jo paveikslas Las Meninas − vienu žinomiausių Europos dailės istorijoje. Kiti garsūs XVII a. ispanų tapytojai: Franciskas de Surbaranas, Bartolomė Estebanas Muriljas ir Italijoje kūręs Chosė de Ribera. Garsiausiu Ispanijos romantizmo tapytoju buvo Fransiskas Goja (1746−1828). XIX a. pabaigoje Ispanijos Barselonos mieste kūrė vienu garsiausių Europos architektų įvardijamas Antoni Gaudi (1852−1926). XX a. iš Ispanijos iškilo grupė kūrėjų, kurie laikomi vienais reikšmingiausių modernistinėje dailėje. Tai Pablas Pikasas, Salvadoras Dali, Choanas Miro, Chuanas Grisas, Eduardas Čiljida, Antoni Tapiesas ir kiti.

Madride įsikūręs vienas garsiausių pasaulio muziejų − Prado muziejus. Kiti populiarūs muziejai: Karalienės Sofijos muziejus ir Thyssen-Bornemisza muziejus Madride.

Sportas

1964 m. Ispanijoje vyko II Europos futbolo čempionatas, 1982 m. – XII pasaulio futbolo čempionatas.

Taip pat skaitykite

  • Ispanijos ryšiai
  • Ispanijos transportas
  • Ispanijos karinės pajėgos
  • Ispanijos tarptautiniai santykiai
  • Ispanijos šventės

Šaltiniai

  1. 1,0 1,1 1,2 1,3 1,4 (Angliškai)Europeans and their Languages (8 ir 13 psl.)
  2. (Angliškai)Languages of Spain (Pastaba: Duomenys yra iš 1996 m., nuo to laiko galėjo ženkliai pakisti)
  3. (Angliškai)„Population in Europe in 2005“ (PDF). Eurostat. Nuoroda tikrinta 2009-06-22. 
  4. (Ispaniškai)http://www.ine.es/prensa/np503.pdf
  5. 5,0 5,1 (Angliškai)Spain Tries to Buy Out Immigrants
  6. (Lietuviškai)http://www.marketnews.lt/naujiena/ispanija_imigrantai_stai_jums_2_metu_alga_vaziuokit_namo
  7. (Angliškai) Wall Street Journal: Spain’s Jobs Crisis Leaves Immigrants Out of Work
  8. (Ispaniškai)BARÓMETRO DE OCTUBRE (32 ir 32a klausimai)

Nuorodos

Commons-logo.svg

Vikiteka

Vikižodynas
WiktionaryLt.svg
Laisvajame žodyne yra terminas Ispanija

Bendros nuorodos:

Žemėlapiai:

Laikas ir orai:

Kitos kalbos
Аҧсшәа: Испаниа
Acèh: Seupanyo
адыгабзэ: Испание
Afrikaans: Spanje
Akan: Spain
Alemannisch: Spanien
አማርኛ: እስፓንያ
aragonés: Espanya
Ænglisc: Spēonland
العربية: إسبانيا
ܐܪܡܝܐ: ܐܣܦܢܝܐ
مصرى: اسبانيا
asturianu: España
авар: Испан
Aymar aru: Ispaña
azərbaycanca: İspaniya
تۆرکجه: ایسپانیا
башҡортса: Испания
Bali: Spanyol
Boarisch: Spanien
žemaitėška: Ispanėjė
Bikol Central: Espanya
беларуская: Іспанія
беларуская (тарашкевіца)‎: Гішпанія
български: Испания
भोजपुरी: स्पेन
Bislama: Spain
বাংলা: স্পেন
བོད་ཡིག: ཞི་པན་ཡ།
বিষ্ণুপ্রিয়া মণিপুরী: স্পেন
brezhoneg: Spagn
bosanski: Španija
буряад: Испани
català: Espanya
Chavacano de Zamboanga: España
Mìng-dĕ̤ng-ngṳ̄: Să̤-băng-ngà
нохчийн: Испани
Cebuano: Espanya
Chamoru: España
Tsetsêhestâhese: Spain
کوردی: ئیسپانیا
corsu: Spagna
qırımtatarca: İspaniya
čeština: Španělsko
kaszëbsczi: Szpańskô
словѣньскъ / ⰔⰎⰑⰂⰡⰐⰠⰔⰍⰟ: Їспанїꙗ
Чӑвашла: Испани
Cymraeg: Sbaen
dansk: Spanien
Deutsch: Spanien
Zazaki: İspanya
dolnoserbski: Špańska
डोटेली: स्पेन
ދިވެހިބަސް: އިސްޕެއިން
ཇོང་ཁ: སིཔཱེན་
eʋegbe: Spain
Ελληνικά: Ισπανία
emiliàn e rumagnòl: Spaggna
English: Spain
Esperanto: Hispanio
español: España
eesti: Hispaania
euskara: Espainia
estremeñu: España
فارسی: اسپانیا
Fulfulde: Hispaanya
suomi: Espanja
Võro: Hispaania
føroyskt: Spania
français: Espagne
arpetan: Èspagne
Nordfriisk: Spaanien
furlan: Spagne
Frysk: Spanje
Gaeilge: An Spáinn
Gagauz: İspaniya
贛語: 西班牙
kriyòl gwiyannen: Lèspangn
Gàidhlig: An Spàinn
galego: España
گیلکی: ائسپانيا
Avañe'ẽ: Epáña
गोंयची कोंकणी / Gõychi Konknni: स्पेन
𐌲𐌿𐍄𐌹𐍃𐌺: 𐌷𐌴𐌹𐍃𐍀𐌰𐌽𐌾𐌰
ગુજરાતી: સ્પેન
Hausa: Hispania
客家語/Hak-kâ-ngî: Sî-pân-ngà
Hawaiʻi: Sepania
עברית: ספרד
हिन्दी: स्पेन
Fiji Hindi: Spain
hrvatski: Španjolska
hornjoserbsce: Španiska
Kreyòl ayisyen: Espay
հայերեն: Իսպանիա
Արեւմտահայերէն: Սպանիա
interlingua: Espania
Bahasa Indonesia: Spanyol
Interlingue: Hispania
Igbo: Spain
Iñupiak: Spaña
Ilokano: Espania
ГӀалгӀай: ХIиспани
íslenska: Spánn
italiano: Spagna
ᐃᓄᒃᑎᑐᑦ/inuktitut: ᓯᐸᐃᓐ
日本語: スペイン
Patois: Spien
la .lojban.: sangu'e
Jawa: Spanya
ქართული: ესპანეთი
Qaraqalpaqsha: İspaniya
Taqbaylit: Spenyul
Адыгэбзэ: Эспаниэ
Kabɩyɛ: Ɛsɩpaañɩ
Kongo: Espania
қазақша: Испания
kalaallisut: Spania
ភាសាខ្មែរ: អេស្ប៉ាញ
ಕನ್ನಡ: ಸ್ಪೇನ್
한국어: 스페인
Перем Коми: Эспання
къарачай-малкъар: Испания
kurdî: Spanya
коми: Испания
kernowek: Spayn
Кыргызча: Испания
Latina: Hispania
Ladino: Espanya
Lëtzebuergesch: Spuenien
лезги: Испания
Lingua Franca Nova: Espania
Limburgs: Spanje
Ligure: Spagna
lumbaart: Spagna
lingála: Espania
لۊری شومالی: اْسپانیا
latgaļu: Spaneja
latviešu: Spānija
मैथिली: स्पेन
мокшень: Испания
Malagasy: Espaina
олык марий: Испаний
Māori: Pāniora
Minangkabau: Spanyol
македонски: Шпанија
മലയാളം: സ്പെയിൻ
монгол: Испани
मराठी: स्पेन
Bahasa Melayu: Sepanyol
Malti: Spanja
Mirandés: Spanha
မြန်မာဘာသာ: စပိန်နိုင်ငံ
مازِرونی: ایسپانیا
Dorerin Naoero: Pain
Nāhuatl: Caxtillan
Napulitano: Spagna
Plattdüütsch: Spanien
Nedersaksies: Spanje
नेपाली: स्पेन
नेपाल भाषा: स्पेन
Nederlands: Spanje
norsk nynorsk: Spania
norsk: Spania
Novial: Spania
Nouormand: Espangne
Sesotho sa Leboa: Spain
occitan: Espanha
Livvinkarjala: Ispuanii
Oromoo: Ispeen
ଓଡ଼ିଆ: ସ୍ପେନ
Ирон: Испани
ਪੰਜਾਬੀ: ਸਪੇਨ
Pangasinan: Espanya
Kapampangan: Espanya
Papiamentu: Spaña
Picard: Espanne
Deitsch: Schpaani
Pälzisch: Spanien
पालि: स्पेन
Norfuk / Pitkern: Spain
polski: Hiszpania
Piemontèis: Spagna
پنجابی: سپین
Ποντιακά: Ισπανία
پښتو: اسپانیا
português: Espanha
Runa Simi: Ispaña
rumantsch: Spagna
romani čhib: Spaniya
Kirundi: Esipanye
română: Spania
armãneashti: Ispania
tarandíne: Spagne
русский: Испания
русиньскый: Іспанія
Kinyarwanda: Esipanye
संस्कृतम्: स्पेन्
саха тыла: Испания
ᱥᱟᱱᱛᱟᱲᱤ: ᱮᱥᱯᱮᱱ
sardu: Ispagna
sicilianu: Spagna
Scots: Spain
سنڌي: اسپين
davvisámegiella: Spánia
Sängö: Espânye
srpskohrvatski / српскохрватски: Španija
සිංහල: ස්පාඤ්ඤය
Simple English: Spain
slovenčina: Španielsko
slovenščina: Španija
Gagana Samoa: Sepa­nia
chiShona: Spain
Soomaaliga: Isbania
shqip: Spanja
српски / srpski: Шпанија
Sranantongo: Spanyorokondre
SiSwati: Sipeyini
Sesotho: Spain
Seeltersk: Spanien
Sunda: Spanyol
svenska: Spanien
Kiswahili: Hispania
ślůnski: Szpańijo
Sakizaya: Spain
తెలుగు: స్పెయిన్
tetun: España
тоҷикӣ: Испания
ትግርኛ: ስፔን
Türkmençe: Ispaniýa
Tagalog: Espanya
lea faka-Tonga: Sepeni
Tok Pisin: Spen
Türkçe: İspanya
Xitsonga: Spaniya
татарча/tatarça: Испания
chiTumbuka: Spain
Twi: Spain
reo tahiti: Paniora
удмурт: Испания
ئۇيغۇرچە / Uyghurche: ئىسپانىيە
українська: Іспанія
اردو: ہسپانیہ
oʻzbekcha/ўзбекча: Ispaniya
Tshivenda: Spain
vèneto: Spagna
vepsän kel’: Ispanii
Tiếng Việt: Tây Ban Nha
West-Vlams: Spanje
Volapük: Spanyän
walon: Espagne
Winaray: Espanya
Wolof: Ispaañ
吴语: 西班牙
isiXhosa: ISpain
მარგალური: ესპანეთი
ייִדיש: שפאניע
Yorùbá: Spéìn
Vahcuengh: Sihbanhyaz
Zeêuws: Spanje
中文: 西班牙
文言: 西班牙
Bân-lâm-gú: Se-pan-gâ
粵語: 西班牙
isiZulu: ISpeyini