Brazilija
English: Brazil

República Federativa do Brasil
Brazilijos vėliavaBrazilijos herbas
(Išsamiau)(Išsamiau)
Brazilija žemėlapyje
Valstybinė kalbaportugalų
SostinėBrazilija
Didžiausias miestasSan Paulas
Valstybės vadovaiJair Bolsonaro
Prezidentas
-Hamilton Mourão
Viceprezidentas
Rodrigo Maia
Žemųjų rūmų prezidentas
Plotas
 – Iš viso
 – % vandens
 
8 511 965 km² (5)
0,65 %
Gyventojų
 – 2017
 – Tankis
 
211 243 220 (5)
22 žm./km² (147)
BVP
 – Iš viso
 – BVP gyventojui
2006 (progn.)
1 616,00 mlrd. $ (10)
8 600 $ (72)
ValiutaBrazilijos realas (BRL)
Laiko juosta
 – Vasaros laikas
UTC -2 iki -5
taikoma ne visur
Nepriklausomybė
Paskelbta
Pripažinta
nuo Portugalijos
1822 m. rugsėjo 7 d.
1825 m. rugpjūčio 29 d.
Valstybinis himnasBrazilijos himnas
Interneto kodas.br
Šalies tel. kodas55

Brazilijos Federacinė Respublika (portug. República Federativa do Brasil) – valstybė Pietų Amerikos žemyne, didžiausia ir daugiausiai gyventojų turinti šio žemyno valstybė. Brazilija yra didžiausia pagal plotą ir gyventojų skaičių portugališkai kalbanti valstybė pasaulyje. Šalis taip pat yra penkta pagal užimamą plotą ir gyventojų skaičių (apie 192 milijonai) pasaulio valstybė.

Šalis užima didelę teritoriją tarp Andų kalnų ir Atlanto vandenyno, bei ribojasi su Urugvajumi, Argentina, Paragvajumi, Bolivija, Peru, Kolumbija, Venesuela, Gajana, Surinamu ir Prancūzijos Gviana.

Brazilija buvo Portugalijos kolonija nuo Pedro Kabralo išsilaipinimo 1500 m. iki nepriklausomybės paskelbimo 1822 m.[1] Iš pradžių tapusi nepriklausoma kaip Brazilijos imperija, respublika su dvejų rūmų įstatymų leidžiamąja valdžia, įkurta 1824 m. ratifikavus pirmąją konstituciją, egzistavo iki 1889 m.[1] Dabartinė Konstitucija Braziliją apibrėžia kaip federalinę respubliką.[2] Federaciją sudaro federalinės teritorijos sąjunga, 26 valstijos bei 5564 savivaldybės.[2][3]

Brazilijos ekonomika yra penkta pasaulyje pagal BVP[4] ir aštunta pasaulyje pagal perkamosios galios paritetą[5]. Šalis laikoma turinti vieną labiausiai augančių ekonomikų pasaulyje.

Istorija

Pagrindinis straipsnis – Brazilijos istorija.
Laikomos pirmosios Šventosios Mišios Brazilijoje (1500 m.)
Brazilijos (žalia spalva) teritoriniai pasikeitimai tarp 1700 ir 2000 m.

Pagal skirtingas teorijas, pirmieji žmonės į Brazilijos teritoriją atsikėlė tarp 17 ir 6 tūkst. m. pr. m. e. Kai šalį atrado europiečiai, vietos indėnų gentys tebebuvo neolito stadijoje. Labiausiai išvystytas regionas buvo Atlanto vandenyno pakrantės, apgyvendintos daugiausia tupių indėnų genčių, kurios vadino jas Pindorama, t. y. palmių šalimi. Braziliją 1500 m. sausio 26 d. atrado ispanų keliautojas Vicente Yáñez Pinzón, kuris aplenkė portugalų ekspediciją, vadovaujama P. A. Kabralio (Pedro Álvares Cabral), kuri pasiekė šalį balandžio 22 d. Nepaisant to, Tordesiljo sutartis pripažino Portugalijai visas Pietų Amerikos sritis į rytus nuo sąlyginės linijos. 1533 m. prasidėjo reali portugalų kolonizacija, kuomet Brazilijos pakrantė buvo padalinta į 15 paveldimų kapitonijų. Taip įkurta Brazilijos kolonija.

Pradžioje portugalų kolonizatoriai eksportavo dekoratyvinę medieną, po to ėmėsi auginti cukranendres, introdukavo kavą. Kolonijose daugiausia dirbo vergai, iš pradžių vietos indėnai, o nuo 1550 m. vergai daugiausia buvo vežami iš Afrikos, pirmiausia iš Kongo. Nuo 1549 m. portugalų žemės Brazilijoje buvo tiesiogiai valdomos Portugalijos karaliaus. 1621 m. kolonija buvo padalinta į dvi valstijas (portug. estados) – Brazilijos (pietuose) ir Maranjano (šiaurėje). XVII a. viduryje portugalų hegemonijai regione ėmė grasinti kitos kolonijinės valstybės – Prancūzija ir Nyderlandai. Pastarieji 1630 m. šiaurės rytinėse teritorijose įkūrė Nyderlandų Braziliją, o Prancūzija surengė kelias ekspedicijas netoli ekvatoriaus ir šalies pietuose. Galiausiai portugalams pavyko atsikovoti prarastas teritorijas ir išlaikyti kontrolę.

Per XVII–XVIII a. kolonijos teritorija plėtėsi į vakarus, daugiausia bandeirančių dėka. Buvo kolonizuojama Kaatinga, Seradas, Amazonija. Ypač sparčiai plėtėsi San Vinsentės ir Gran Paros kapitonijos, kurių faktinės ribos gerokai peržengė Tordesilijo liniją. Tordesiljo sutartis su Ispanija buvo panaikinta 1777 m., pripažįstant Brazilijos kolonijai visas įsisavintas žemes.

1808 metais į Braziliją atvyko nuo Napoleono bėgantis Portugalijos karalius su visa karališkąja šeima bei vyriausybe, todėl Brazilija laikinai tapo imperijos metropolija. Šie įvykiai pakėlė Brazilijos statusą. 1816 m. atkūrus Portugalijos nepriklausomybę, ji pavadinta Portugalijos, Brazilijos ir Algarvės karalyste. Princas Petras I 1822 m. spalio 7 d. paskelbė nepriklausomybę ir įkūrė nepriklausomą Brazilijos imperiją.

Antrasis Brazilijos imperatorius Petras II buvo nuverstas nuo sosto, ir 1889 m. spalio 15 d. Brazilija tapo respublika. XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje šalis pritraukė net 5 milijonus europiečių imigrantų, kas dar labiau paskatino krašto įsisavinimą. Iki XX amžiaus vidurio Brazilijos sostinė buvo Rio de Žaneiras.

Šalyje susiformavo oligarchų viešpataujama Senoji Respublika (portug. República Velha), o 1930 m. karinio perversmo metu ji buvo nuversta ir į valdžią atėjo Žetulijus Vargas. Jis 1937 m. įtvirtino diktatūrą, žinomą kaip Estado Novo, ir valdžioje išsilaikė iki 1945 m. Kai buvo priverstas atsistatydinti, šalis vėl ėmė darytis demokratiškesnė, vyko reformos, 1960 m. sostinė perkelta į specialiai tam įkurtą miestą – Braziliją, esančią šalies centre.

Paaštrėjusios šalies ekonominės problemos ir įsibėgėjęs Šaltasis karas 1965 m. Brazilijoje lėmė karinio režimo įsitvirtinimą. Jo metu naujai išleista konstitucija stipriai apribojo teises ir laisves, vykdė nacionalizmo, ekonominio vystymo ir opozicijos komunizmui politiką. Jos metu Brazilija gan sparčiai ekonomiškai vystėsi. 1985 m. pirmuoju civiliu prezidentu nuo 1965 m. tapo Tankredas Nevesas. Jis liberalizavo valdymą, 1988 m. išleido naują (dabartinę) Brazilijos konstituciją, ir vėl pasuko demokratizacijos keliu. Šis periodas žinomas kaip Naujoji Respublika (portug. República Nova). Dabartinė (36-oji) šalies prezidentė yra Dilma Rousseff, einanti pareigas nuo 2011 m. sausio 1 d.

Politinė sistema

Pagrindinis straipsnis – Brazilijos politinė sistema.
Nacionalinis kongresas, įstatymų leidžiamoji valdžia

Pagal šalies Konstituciją Brazilija – federacinė prezidentinė demokratinė respublika, kurios prezidentas yra kartu valstybės ir vyriausybės vadovas. Valstybėje veikia daugpartinė sistema.

Administracinė valstybės struktūra – federacija, tvarkoma pagal JAV modelį. Municipalitetai yra autonomiški politiniai vienetai.

2016 m. rugsėjo 1 d. apkaltos būdu šalies parlamentas pašalino prezidentę Dilma Rousseff, kaltinamąžeto naudojimu. Naujuoju šalies vadovu tapo iki tol viceprezidentu buvęs Michel Temer.[6]

Federacijos valdymo lygiai yra šie:

  • Sąjunga (federacija),
  • valstijos
  • municipalitetai

Administracinis suskirstymas

Pagrindinis straipsnis – Brazilijos regionai ir valstijos.

Brazilija susideda iš regionų (sudarytų pagal geografinę padėtį ir ypatumus), kuriuos sudaro valstijos:

Regionams nepriklauso:

  • Brazilijos federalinė teritorija.

Buvusios valstijos:

  • Gran Para (buvo sudaryta iš dabartinių Paros, Amazonijos, Roraimos ir Amapos valstijų),
  • Gvadaraba (sudarė vien Rio de Žaneiro miestas, dabar prijungta prie Rio de Žaneiro valstijos).

Geografija

Pagrindinis straipsnis – Brazilijos geografija.
Žemėlapis
Brazilija pasižymi didele bioįvairove. Geltonpilvė mėlynoji ara yra tipiškas šios šalies gyvūnas.

Brazilijos kraštovaizdį sudaro platus Amazonės miškų ruožas šiaurėje bei atviresnė kalvų ir nedidelių kalnų teritorija pietuose – tai daugumos Brazilijos gyventojų namai ir žemės ūkio regionas. Užimantys Australijos dydžio teritoriją, Amazonės drėgnieji atogrąžų miškai yra didžiausi žemėje. Jie sudaro apie trečdalį Pietų Amerikos ir auga daugiausia Brazilijoje, Amazonės baseine. Jų medžiai maitina ir globia visokiausius žvėris, paukščius, vabzdžius ir roplius, taip pat Amazonijos indėnus, gyvenančius čia tūkstančius metų. Palei Atlanto vandenyną išsidėstę keli kalnų ruožai, kuriuose yra aukščiausias Brazilijos kalnas – Neblina (Pico da Neblina), iškilęs 3014 m virš jūros lygio.

Didžiausios upės yra Parana su savo didžiuoju intaku Igvasu (Iguaçu) upe, kurioje yra įspūdingas Igvasu krioklys; taip pat yra Rio Negro, San Fransisko (São Francisco), Šingu (Xingu), Madeira, Tapažosas (Tapajós) ir žinoma – Amazonė, kuri yra vandeningiausia upe pasaulyje (turi didžiausią baseiną) ir taip pat kai kurių specialistų laikoma ilgiausia pasaulio upe. Amazonė išteka iš Andų kalnų Peru teritorijoje ir teka per Pietų Ameriką 6439 km. Įteka į Atlanto vandenyną. Pusė upės ilgio tenka Brazilijai. Ji yra svarbiausias šalies vandens kelias, dideli laivai ja pasiekia net Manauso miestą, nutolusį nuo vandenyno apie 1600 km. Kasmet upė patvinsta, dumblu patręšdama laukus.

Klimatas

Brazilijos, išsidėsčiusios ties pusiauju, klimatui yra būdingi regioniniai skirtumai. Amazonės žemumoje vyrauja pusiaujinis drėgnas klimatas – metinis kritulių vidurkis yra apie 4000 mm, vidutinė mėnesio temperatūra apie 25–28 °C. Brazilijos ir Gvianos aukštumose vyrauja subekvatorinis drėgnas klimatas – vidutinis metinis kritulių kiekis yra apie 1000–2000 mm. Pietinėje šalies dalyje vyrauja subtropinis jūrinis klimatas – vidutinis metinis kritulių kiekis yra apie 1800 mm, vidutinė mėnesio temperatūra apie 13 °C liepos mėnesį ir 24 °C sausio mėnesį.

Bioįvairovė

Palankaus pusiaujo klimato dėka Amazonijos baseino miškuose klesti didžiausia gyvūnijos ir augalijos įvairovė, lyginant su likusiais mūsų planetos kampeliais. Šalies p.v., atogrąžose esanti Pantanalio pelkių ir šlapynių ekosistema, yra viena didžiausių pasaulyje, kurioje labai gausi augalijos ir gyvunijos įvairovė. Joje prieglobstį randa apie 1000 paukščių rūšių, apie 300 žinduolių rūšių, apie 480 roplių, apie 400 žuvų, apie 9000 bestuburių rūšių. Mokslininkų apytiksliais paskaičiavimais manoma, kad visoje Brazilijoje augalų ir gyvūnų galėtų būti netoli keturių milijonų rūšių.

Amazonijos baseine auga vienos didžiausių gėlių – gigantiškosios viktorijos, victoria cruziana, labai nuostabiai žydinčios princesės gėlės (Tibouchina semidecandra), viena aukščiausių Pietų Amerikos žemyne medžių rūšių – tikrieji kapokmedžiai, Tabebuia alba medis pripažintas nacionaliniu Brazilijos simboliu, kuris dažnai sodinamas Brazilijos miestų parkuose, šiaurės rytinėse ir pietrytinėse Atlanto vandenyno pakrantėse auga mangrovių sąžalynai ir daugelis kitokių augalų.

Gausi roplių ir žuvų įvairovė. Paminėtini krokodilų genčiai priklausantys kaimanai, stambiausia pasaulyje gyvačių rūšis – anakondos, šungalviai smaugliai, nuodingosios mėlynosios medlaipės, pavojingos žuvys piranijos ir tt.

Gyvena vieni stambiausių vanaginių šeimos paukščiai harpijos. Taip pat paprastosios karakaros, daug papūgų, tarp jų didžiausios skraidančiosios papūgos Anodorhynchus hyacinthinus, kitos tai geltonpilvės mėlynosios aros, raudonosios aros, mėlyngurklės aros, žaliasparnės aros ir kolibrių rūšių, tukanai, tarp jų didieji tukanai, Ramphastos tucanus, Ramphastos dicolorus, neskraidantys dideli paukščiai – paprastieji nandai, raudonieji ibiai, nacionalinis Brazilijos paukštis – Turdus rufiventris ir daugelis kitų.

Iš gyvūnų paminėtini jaguarai, kurių didžiausia koncentracija susitelkusi Pantanalio regione, taip pat pumos, ocelotai, lyguminiai tapyrai, skruzdėdos, tinginiai, pekariai, miškiniai šunys, Oposumai, šarvuočiai, Kapibaros kai kurios Elnių rūšys daugiausia šalies pietuose, o Plačianosės beždžionės šalies šiaurėje esančiame Amazonijos baseine, taip pat Amazonės upėje gėlųjų vandenų amazonės delfinai.

Naudingosios iškasenos

Brazilijoje gaunama apie 100 rūšių naudingųjų iškasenų. Svarbiausia yra geležies ir mangano rūdų gavyba. Geležies rūdos išteklių yra 19,5 mlrd. t (1999), mangano rūdos yra 81 mln. t (1997). Be to, dideli naftos (1,18 mlrd. t, 2000; II vieta Lotynų Amerikoje po Venesuelos), gamtinių dujų (296 mlrd. m³), akmens anglies (13,2 mlrd. t, 1999; I vieta Lotynų Amerikoje), niobio (3,9 mln. t; I vieta pasaulyje), alavo, vario, titano, chromo, nikelio, urano, švino rūdų, boksito, magnezito, grafito, kaolino, talko, asbesto, cirkonio, fosforitų, aukso ištekliai. Didžiausios pasaulyje geležies rūdos atvirosios kasyklos yra Minas Žeraiso valstijoje (II pasaulyje po Kinijos pagal geležies rūdos gavybą, I vieta pagal eksportą). Brazilija užima III vietą pasaulyje pagal boksito (po Australijos ir Gvinėjos), mangano (po Ukrainos ir PAR), cinko (po Kinijos ir Indonezijos) rūdų, kaolino (po JAV ir Didžiosios Britanijos) gavybą. Boksitas daugiausia kasamas Paros valstijoje, mangano rūda – Minas Žeraiso, Pietų Mato Groso, Amapos valstijose, cinko rūda – Amazonijos valstijoje, kaolinas – Amapos ir Amazonės valstijose. Be to, kasama alavo (Paranos valstijoje), chromo (Amapos ir Bahijos valstijose) rūdos, kvarcas, magnezitas (Bahijos valstijoje), vario, švino rūdos (Bahijos ir Pietų Rio Grandės valstijose), asbestas (Gojaso valstijoje), grafitas, kolumbitas, nikelio ir tantalo rūdos (Gojaso ir Minas Žeraiso valstijose), fosforitai (Resifės apylinkėse), cirkonis (Rio de Žaneiro valstijoje), titano rūda (Paraibos valstijoje), sidabras, volframo rūda, urano rūda, anglys, akmens druska. Iš jūros vandens gaunama druska (97 proc. – Šiaurės Rio Grandės pakrantėje). 3/4 naftos ir 2/3 gamtinių dujų gaunama iš Atlanto vandenyno šelfo. Seniausios kasybos šakos – aukso ir deimantų gavyba. Minas Žeraiso, Bahijos, Espirito Santo valstijose kasami brangakmeniai (rubinai, safyrai, smaragdai) ir juvelyriniai akmenys – agatai, ametistai, akvamarinai, citrinai, opalai, topazai, turmalinai (90 proc. pasaulio produkcijos). Gausu statybinio akmens (gneiso, granito, bazalto, dolomito).

Ekonomika

Pagrindinis straipsnis – Brazilijos ekonomika.
San Paulas – turtingiausias Brazilijos miestas ir didžiausias finansinis centras Lotynų Amerikoje.
Sojų pupelių pasėliai ties Rondonopoliu, Mato Grose. Brazilija yra antra pagal dydį žemės ūkio eksportuotoja pasaulyje.[7]
Petrobras“ priklausanti naftos platforma P-51

Turėdama didelius ir gerai išvystytus žemės ūkio, gamtos išteklių gavybos, gamybos ir paslaugų sektorius ir didelę darbo bazę, Brazilijos ekonomika pranoksta visas kitas Pietų Amerikos valstybes ir stiprina savo padėtį pasaulio rinkoje. Jos pramonė užima antrąją vietą tarp visų Šiaurės ir Pietų Amerikos šalių, nusileisdama tik JAV.

Pagrindiniai eksportuojami produktai – kava, sojų pupelės, geležies rūda, apelsinų sultys, plienas ir lėktuvai (Embraer). Šalis yra trečia pasaulyje pagal lėktuvų gamybą ir žemės ūkio produktų eksportą.[8]

Suplanavusi „gudrų“ valstybės biudžeto panaudojimo projektą ir žadėdama struktūrinę valstybės reformą, Brazilija gavo 41,5 milijardo JAV dolerių paramą. Tačiau viena didžiausių Brazilijos problemų – netolygus pajamų paskirstymas. 1990 m. daugiau nei vienas iš keturių brazilų dienai pragyventi teturėdavo mažiau nei 1 dolerį (dabar tokias pajamas Brazilijoje turi ~15 proc. gyventojų). 2002 m. išrinktas kairysis prezidentas L. I. Lula da Silva dėjo ir deda dideles pastangas šį nelygumą kiek įmanoma sumažinti, tačiau vienintelis akivaizdus rezultatas yra „Zero Hunger“ programa, skirta garantuoti brazilui tris valgius per dieną.Didžiausia šalies problema, kurią bus sunkiausia išspęsti – korupcija. Jos šaknys gilios ir išplitusios.

Valiuta: Realas (BRL), kurį sudaro 100 sentavų.

2010 m. buvo pranešta, kad viena pasaulinių naftos ir energetikos kompanijų Royal Dutch Shell kartu su Brazilijos įmone Cosan, užsiimančia cukranendrių surinkimu ir perdirbimu, kuria naują bendrą įmonę „Raízen“.[9] Ji turėtų tapti viena didžiausių pasaulyje biokuro – etanolio – gamintojų. Gamybos įmonės ir mažmeninis pardavimo tinklas bus įkurtas Brazilijoje. Ši nauja bendrovė planuoja pagaminti ir parduoti daugiau nei 2 milijardus litrų bioetanolio per metus. Planuojama, kad ši „Raizen“ taps viena didžiausių Brazilijos bendrovių.

Turizmas

Turizmas viena svarbiausių Brazilijos ekonomikos šakų. 2008 metais šalį aplankė apie penkis milijonus užsienio turistų. Brazilija užima antrąją vieta, pagal kelionės pasirinktą maršrutą į Pietų Amerikos šalis. 2008 metais užsienio turistai Brazilijoje išleido apie 5,8 milijardų JAV dolerių arba palyginus su 2007 metais 16,8% daugiau. 2005 metais iš turizmo gauta 3,2% visų šalies pajamų. Turizmo paslaugų sektoriuje nuolatos ir dalinai dirba apie 1,87 milijono žmonių.

Pagrindiniai užsienio ir vietinių turistų maršrutai bei objektai:

Gyventojai

Pagrindinis straipsnis – Brazilijos demografija.
Pagrindinis straipsnis – Brazilai.
Brazilijos etninė įvairovė
Žemėlapis pagal gyventojų tankumą

Pagal 2011 m. liepos mėnesio statistinius duomenis Brazilijoje gyveno 203 429 773 žmonės [10]

Rasės ir tautybės

Pasiskirstymas pagal rases:

  • Baltaodžiai – 47,73 % (91,05 milijono) 2010 metais.
  • Maišytų rasių (įvairiai rudos odos, maišyti juodųjų, baltųjų ir indėnų palikuonys) – 44,2 % (84,70 milijono) 2009 metais.
  • Juodaodžiai – 6,9 % (13,25 milijono) 2009 metais.
  • Geltonodžiai – 2,1 % (2,08 milijono) 2010 metais.
  • Indėnai – 0,3 % (421 tūkstančiai) 2009 metais.

Baltaodžių brazilų sparčiai mažėja, bet atitinkamai gausėja juodaodžių bei pardo procentas. Baltaodžių skaičius pagausėdavo tik per baltaodžių masines imigracijas, bet esant nežymiai baltaodžių imigracijai, šalyje jų skaičius vėl ima mažėti.

Žemiau, palyginimui koks rasių pasiskirstymas buvo pagal 2000 m. surašymo duomenis:

RasėProc. (%)
(apytiksliai)
2000[11]2008[12]
Baltaodžiai53,74 %48,43 %
Juodaodžiai6,21 %6,84 %
Maišytų rasių38,45 %43,80 %
Geltonodžiai0,45 %0,58 %
Indėnai0,43 %0,28 %
Nenustatyta0,71 %0,07 %

Daugelis šalies gyventojų turi ir vietinių šalies gyventojų, ir europiečių, ir afrikiečių vergų kraujo, nes skirtingų rasių atstovų santuokos buvo įprastos nuo pat portugalų kolonistų atvykimo XVI amžiuje. Per tris šimtus buvimo Portugalijos kolonija metų, į Braziliją atvyko daugiau nei 700 000 portugalų ir maždaug 4 milijonai afrikiečių vergų. Neskaitant Afrikos valstybių, šalis turi didžiausią iš Afrikos kilusių žmonių populiaciją pasaulyje.

Brazilijos gyventojų skaičius pagal rases tarp 1872 ir 1991 metų (pagal gyventojų surašymo duomenis)[13]
MetaiBaltaodžiaiJuodaodžiaiMaišytos rasėsGeltonodžiaiNenustatytiViso
18723 787 2891 954 4524 188 737--9 930 478
18906 302 1982 097 4265 934 291--14 333 915
194026 171 7786 035 8698 744 365242 32041 98341 236 315
195032 027 6615 692 65713 786 742329 082108 25551 944 397
196042 838 6396 116 84820 706 431482 84846 60470 191 370
198064 540 4677 046 90646 233 531672 251517 897119 011 052
199175 704 9277 335 13662 316 064630 656534 878146 521 661

XIX amžiaus pabaigoje Brazilija atvėrė savo sienas baltaodžiams imigrantams, kad padidinti jų kiekį šalyje juodųjų atžvilgiu. To pasekoje 18701953 m. į šalį atvyko maždaug 5 milijonai europiečių ir azijiečių, daugiausiai italų, portugalų, ispanų ir vokiečių. XX amžiaus pradžioje taip pat atvyko nemažai žmonių iš Japonijos bei Artimųjų Rytų. Tarpukario periodu atvyko ir lietuvių. Dabar lietuvių kilmės brazilų apytiksliai priskaičiuojama apie 150 tūkstančių (neįskaitant litvakų, pagal 2002 metus). Lietuvių kilmės brazilai daugiausiai susitelkę šalies pietuose, ypač San Paulo valstijoje.

Baltųjų brazilų skaičius pagal kilmę (skaičiai apytiksliai, įskaitant dalinę etninę priklausomybę):

Taip pat dalis brazilų save priskiria prie anglų, škotų, airių, čekų kilmės.

Tarp Geltonodžiai (azijiečių) gausiausia japonų kilmės brazilų etninė grupė (1,405 milijono), o pastaruoju metu imigruoja nemažai kinų, kurių pagal 2006 m. surašymą yra apie 350 tūkstančių.

Portugalų ir libaniečių kilmės žmonių skaičius yra didesnis, nei jų kilmės šalyse – Portugalijoje ir Libane. Italų, japonų, sirų kilmės žmonių skaičius yra antras pagal skaitlingumą, po jų skaičiaus etninės kilmės šalyse (Italijos, Japonijos, Sirijos).

Brazilijos gyventojų tankumas labai skiriasi pakrantėje, kur jis didelis, ir giliai žemyne bei Amazonijoje, kur jis yra kur kas mažesnis. Egzistuoja didelis skirtumas tarp turtingųjų ir skurdžių, priemiesčiuose (lūšnynuose) gyvenančių, gyventojų. Šiaurės ir Vidurio Vakarų regionai anksčiau buvo neįsisavinti ir mažiau išsivystę, bet dabar tai yra keičiama Amazonijos miškų sąskaita. Pavyzdžiui, gyventojų skaičius Rondonijos valstijoje per pastaruosius kelis dešimtmečius išaugo beveik 30 kartų.

Pasak, 2004 m. apskaičiavimų, 88,6 % vyresnių nei 14 m. brazilų yra raštingi ir vyrų raštingumas praktiškai nesiskiria nuo moterų. Vidutinė gyvenimo trukmė Brazilijoje yra 72 metai. Gyventojų struktūra pagal amžių:

  • 0-14 m.: 26,7 %
  • 15-64 m.: 66,8 %
  • 65 m. ir daugiau: 6,4 % (2009 m. apsk.)
Kristaus Atpirkėjo statula – Brazilijos krikščionybės simbolis

Religija

Pagrindinis straipsnis – Religija Brazilijoje.

Pasiskirstymas pagal religijas (2000 m. surašymo duomenys):

Šiuo metu Brazilijos protestantų skaičius auga. Iki 1970 m. daugelis šalies protestantų buvo „tradicinių bažnyčių“ nariai, daugiausiai liuteronai, presbiterionai ir baptistai, bet nuo tada žymiai išaugo sekmininkų ir neosekmininkų skaičius. Tradiciniai afrikiečių tikėjimai, kuriuos į šalį atnešė vergai, susimaišė su krikščionybe ir taip susikūrė keletas afro-braziliškų religijų, kaip Macumba, Candomblé ir Umbanda. Skirtingose indėnų grupėse praktikuojamos tradicinės religijos gali smarkiai skirtis.

Kalbos

Portugalų kalbos muziejus San Paule yra pirmasis kalbos muziejus pasaulyje.

Oficiali Brazilijos kalba yra portugalų. Ja kalba beveik visi šalies gyventojai ir ji yra praktiškai vienintelė kalba naudojama laikraščiuose, radijuje, televizijoje ir t. t. Tiesa, vienoje savivaldybėje kartu su portugalų kalba, yra oficiali indėnų kalba Nheengatu, bet ja kalba tik keli tūkstančiai žmonių. Brazilai yra vienintelė portugališkai kalbanti Amerikos tauta ir tai gyventojams suteikia nacionalinį identitetą, išskiriantį Braziliją iš ispaniškai kalbančių kaimyninių šalių.

Braziliškos portugalų kalbos formavimąsi įtakojo indėnų ir afrikiečių kalbos, todėl ji kiek skiriasi nuo naudojamos Portugalijoje ir kitose portugališkai kalbančiose šalyse. Be to, pačioje Brazilijoje yra išskiriama 12 portugalų kalbos dialektų. Dialektai daugiausiai skiriasi tarimo niuansais.

Atokesnėse šalies teritorijose yra kalbama 180-čia indėnų kalbų. Be to, imigrantų palikuonys kartais kalba savo kalba, todėl šalies pietuose yra vokiškai arba itališkai kalbančių bendruomenių, bet jos taip pat yra smarkiai įtakojamos portugalų kalbos.

Didžiausi Brazilijos miestai
 MiestasValstijaPopuliacija MiestasValstijaPopuliacija

San Paulas
San Paulas

Rio de Žaneiras
Salvadoras
Salvadoras
Brazilija
Brazilija

1San PaulasSan Paulas10 990 2498ManausasAmazonė1 709 010
2Rio de ŽaneirasRio de Žaneiras6 161 0479ResifėPernambuka1 549 980
3SalvadorasBahija2 948 73310Porto AlegrėPietų Rio Grandė1 430 220
4BrazilijaFederalinė teritorija2 557 15811BelenasPara1 424 124
5FortalezaSeara2 473 61412GuaruljosasSan Paulas1 279 202
6Belo HorizontėMinas Žeraisas2 434 64213GojanijaGojasas1 265 394
7KuritibaParana1 828 09214KampinasasSan Paulas1 056 644
Šaltinis: Brazilijos geografijos ir statistikos institutas (2008 m. apskaičiavimai)

Švietimas

Paraná Federalinis universitetas yra laikomas seniausiu universitetu Brazilijoje.

Pirmąsias mokyklas XVI a. viduryje įsteigė jėzuitai. 1759 m. juos išvijus, valdžia ėmė steigti pasaulietines mokyklas, iš kurių garsiausios – Karališkoji karo akademija (įkurta 1810) ir Pedro II koledžas (1830). 1827 m. priimtas pradinių mokyklų organizavimo įstatymas, tačiau mokymo lygis buvo žemas.

XIX a. jėzuitai pradėjo kurti gimnazijas. Nuo 1993 m. švietimą tvarkė Švietimo ministerija. Yra valstybinių, municipalinių, federalinių ir privačių (daugiausia – konfesinių) mokyklų. 1946 m. paskelbtas nemokamas privalomas keturmetis, 1970 m. – aštuonmetis pagrindinis mokslas 7-14 metų vaikams.

Vidurinis mokslas (3 m. ir papildomas kursas 1 m.) yra nemokamas ir neprivalomas. Baigus pagrindinę mokyklą toliau galima mokytis vidurinėje (3 m.) arba profesinėje (4 m.) mokykloje.

1994 m. pradines mokyklas lankė 91 proc., vidurines mokyklas – 20 proc. šio amžiaus vaikų. 2001 m. veikė 29 260 ikimokyklinių įstaigų, jas lankė 4,82 mln. vaikų, dirbo 292 860 pedagogų; 126 490 pagrindinių mokyklų (4,17 mln., 185 000); 21 040 vidurinių ir profesinių mokyklų (5,14 mln., 457 110).

Aukštosios mokyklos pagrindinis tipas yra universitetas. Veikia ir universitetiniai centrai, institutai, universitetinės mokyklos, aukštosios technikos mokyklos. 2000 m. buvo 1180 aukštųjų mokyklų (156 universitetai, iš jų 112 valstybiniai), 2,7 mln. studentų. Svarbiausios aukštosios mokyklos: Pelotaso (įkurta 1883), Paranos (įkurta 1912 Kuritiboje), Rio de Žaneiro (įkurta 1920), Kampinaso (įkurta 1941), Bahijos (įkurta 1946 Salvadore), San Paulo (įkurta 1946), Amarono (įkurta 1962 Manause) universitetai. 1829 įkurta Nacionalinė medicinos akademija, 1897 – Brazilijos literatūros akademija, 1916 – Brazilijos MA (visos – Rio de Žaneire).

1948 m. San Paule įkurta Mokslo skatinimo draugija. Nacionalinė mokslinių tyrimų taryba (įkurta 1951) vadovauja branduolinės energetikos, kosmoso, fizikos, technologijos, matematikos, bibliografijos ir dokumentacijos mokslo valstybinėms įstaigoms.

Didžiausios bibliotekos: Nacionalinė (įkurta 1810), Karališkoji portugalų (įkurta 1837), Užsienio reikalų ministerijos (įkurta 1906, visos – Rio de Žaneire), Municipaliteto (įkurta 1925 San Paule). Muziejai: nacionalinis (įkurtas 1818), istorijos (įkurtas 1922), meno (įkurtas 1938), šiuolaikinio meno (įkurtas 1946, visi – Rio de Žaneire), etnografijos (įkurtas 1934 San Paule).

Kultūra

Pagrindinis straipsnis – Brazilijos kultūra.
Rio de Žaneiro karnavalas yra laikomas vienu iš įspūdingiausių pasaulio šou.

Dėl stiprių praeities kolonijinių ryšių, brazilų kultūros branduolys yra kilęs iš portugalų kultūros. Portugalai į šią šalį atnešė portugalų kalbą, katalikų religiją ir savo architektūros stilių. Tiesa, Brazilijos kalbos, virtuvė, muzika ir religija buvo smarkiai įtakota indėnų bei afrikiečių, kurie buvo atvežti į šalį kaip vergai, kultūros bei tradicijų. Įtakos turėjo ir didžiuliais kiekiais į Braziliją atvažiavę italų, vokiečių bei kitų Europos šalių imigrantai. Jų įtaka labiau jaučiama šalies pietuose ir pietryčiuose.

Brazilijos literatūra prasidėjo XVI amžiuje, kai šalyje rašė pirmieji portugalų keliautojai. Virtuvė labai skiriasi priklausomai nuo religijos. Jos įvairovė atspindi nevienalytę, iš imigrantų bei indėnų sudarytą šalies visuomenę. Iš to kilo nacionalinis maisto gaminimo stilius, bet yra išsaugomi ir regioniniai skirtumai. Tradiciniai Brazilijos muzikos stiliai yra samba, bossa nova, forró, frevo, pagode ir daugelis kitų. Šalyje kūrė ir nemažai klasikinės muzikos kompozitorių. Kinas Brazilijoje turi gilias tradicijas, siekiančias jo atsiradimą XIX amžiaus pabaigoje. Pastaraisiais metais Brazilijos kinas susilaukia didesnio internacionalinio pripažinimo.

Brazilų karnavalai pasižymi įspūdingais gatvės paradais ir energinga muzika. Karnavalai turi daug regioninių charakteristikų ir patys įspūdingiausi vyksta Rio de Žaneire, Salvadore, Resifė bei Olindoje. Kasmetinė šventė yra švenčiama 40 dienų prieš Velykas ir žymi gavėnios pradžią.

Sportas

Brazilijos prezidentas Lula su Ronaldinho, vienu iš žymiausių pasaulio futbolininkų.

Populiariausia sporto šaka Brazilijoje yra futbolas. Brazilijos vyrų futbolo rinktinė jau ilgą laiką yra viena iš pajėgiausių pasaulio rinktinių ir yra vienintelė, dalyvavusi visuose ligi šiol vykusiuose FIFA pasaulio čempionatuose. Ji laimėjo FIFA Pasaulio taurę net 5 kartus (1958 m., 1962 m., 1970 m., 1994 m. ir 2002 m.) – daugiau nei bet kuri kita komanda. Šalyje vyko du pasaulio futbolo čempionatai – 1950 m. ir 2014 m. Brazilija yra penktoji šalis, kuri pasaulio futbolo čempionatą rengė du kartus – kartu su Meksika, Italija, Prancūzija ir Vokietija.

Dideles žiūrovų minias Brazilijoje taip pat pritraukia krepšinio, tinklinio, automobilių lenktynių ir kovos menų renginiai. Pastaraisiais dešimtmečiais vis daugiau entuziastų pritraukia ir tenisas, rankinis, plaukimas bei gimnastika, nors šios sporto šakos yra mažiau populiarios nei minėtos anksčiau. Be to iš Brazilijos yra kildinama keletas sporto šakų variacijų, kaip paplūdimio futbolas ir salės futbolas, bei kovos menai kapueira, vale tudo ir braziliškas Džiu-Džitsu. Brazilijoje yra kasmet rengiamos Formulės 1 lenktynės ir brazilų vairuotojai yra 8 kartus laimėję Formulės 1 pasaulio čempionatą: Emersonas Fitipaldis 1972 m. ir 1974 m., Nelsonas Pikė 1981 m., 1983 m. ir 1987 m., bei Airtonas Sena 1988 m., 1990 m. ir 1991 m.

2016 m. Rio de Žaneire bus rengiamos XXXI Olimpinės žaidynės.

Kita informacija

  • Brazilijos čiabuviai
  • Brazilijos miestai
  • Brazilijos ryšiai
  • Brazilijos transportas
  • Brazilijos karinės pajėgos
  • Brazilijos tarptautiniai santykiai
  • Brazilijos šventės

Nacionaliniai simboliai

Brazilijos vėliava, herbas ir himnas pagrindiniai nacionaliniai simboliai. Kiti šalies simboliai pateikti paveikslėliuose:

Šaltiniai

Nuorodos

Commons-logo.svg

Vikiteka

Vikižodynas
WiktionaryLt.svg
Laisvajame žodyne yra terminas Brazilija

Valdžia:

Pasiuntinybės:

Bendra informacija:

Žinios:

Žemėlapiai:

Laikas ir orai:



Wikimedia alt gold.svg

Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.

Wikimedia alt gold.svgŠis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.
Kitos kalbos
Acèh: Brasil
адыгабзэ: Бразилие
Afrikaans: Brasilië
Akan: Brazil
Alemannisch: Brasilien
አማርኛ: ብራዚል
aragonés: Brasil
Ænglisc: Brasil
العربية: البرازيل
ܐܪܡܝܐ: ܒܪܐܙܝܠ
مصرى: برازيل
অসমীয়া: ব্ৰাজিল
asturianu: Brasil
Aymar aru: Wrasil
azərbaycanca: Braziliya
تۆرکجه: برزیل
башҡортса: Бразилия
Bali: Brasil
Boarisch: Brasilien
žemaitėška: Brazilėjė
Bikol Central: Brasil
беларуская: Бразілія
беларуская (тарашкевіца)‎: Бразылія
български: Бразилия
भोजपुरी: ब्राज़ील
Bislama: Brazil
bamanankan: Brazil
বাংলা: ব্রাজিল
བོད་ཡིག: པུ་རུ་ཟིལ།
বিষ্ণুপ্রিয়া মণিপুরী: ব্রাজিল
brezhoneg: Brazil
bosanski: Brazil
буряад: Бразил
català: Brasil
Chavacano de Zamboanga: Brasil
Mìng-dĕ̤ng-ngṳ̄: Bă-să̤
нохчийн: Бразили
Cebuano: Brasil
Chamoru: Brazil
ᏣᎳᎩ: ᏆᏏᎵ
Tsetsêhestâhese: Brazil
کوردی: بەڕازیل
corsu: Brasile
qırımtatarca: Brazil
čeština: Brazílie
kaszëbsczi: Brazylskô
словѣньскъ / ⰔⰎⰑⰂⰡⰐⰠⰔⰍⰟ: Браꙁїлїꙗ
Чӑвашла: Бразили
Cymraeg: Brasil
dansk: Brasilien
Deutsch: Brasilien
Zazaki: Brezilya
dolnoserbski: Brazilska
डोटेली: ब्राजिल
ދިވެހިބަސް: ބުރެޒިލް
eʋegbe: Brazil
Ελληνικά: Βραζιλία
emiliàn e rumagnòl: Braṡil
English: Brazil
Esperanto: Brazilo
español: Brasil
eesti: Brasiilia
euskara: Brasil
estremeñu: Brasil
فارسی: برزیل
Fulfulde: Barazil
suomi: Brasilia
Võro: Brasiilia
Na Vosa Vakaviti: Brazil
føroyskt: Brasil
français: Brésil
arpetan: Brèsil
Nordfriisk: Brasiilien
furlan: Brasîl
Frysk: Brazylje
Gaeilge: An Bhrasaíl
Gagauz: Braziliya
贛語: 巴西
kriyòl gwiyannen: Brézil
Gàidhlig: Braisil
galego: Brasil
گیلکی: برزيل
Avañe'ẽ: Pindoráma
गोंयची कोंकणी / Gõychi Konknni: ब्राझील
𐌲𐌿𐍄𐌹𐍃𐌺: 𐌱𐍂𐌰𐌶𐌹𐌻
ગુજરાતી: બ્રાઝિલ
Hausa: Brazil
客家語/Hak-kâ-ngî: Pâ-sî
Hawaiʻi: Palakila
עברית: ברזיל
हिन्दी: ब्राज़ील
Fiji Hindi: Brazil
hrvatski: Brazil
hornjoserbsce: Brazilska
Kreyòl ayisyen: Brezil
magyar: Brazília
հայերեն: Բրազիլիա
Արեւմտահայերէն: Պրազիլ
interlingua: Brasil
Bahasa Indonesia: Brasil
Interlingue: Brasil
Igbo: Brazil
Ilokano: Brasil
ГӀалгӀай: Бразили
íslenska: Brasilía
italiano: Brasile
日本語: ブラジル
Patois: Brazil
la .lojban.: razgu'e
Jawa: Brasil
ქართული: ბრაზილია
Qaraqalpaqsha: Braziliya
Taqbaylit: Brazil
Адыгэбзэ: Бразилэ
Kabɩyɛ: Piresiili
Kongo: Brazilia
Gĩkũyũ: Brazil
қазақша: Бразилия
kalaallisut: Brazil
ភាសាខ្មែរ: ប្រេស៊ីល
ಕನ್ನಡ: ಬ್ರೆಜಿಲ್
한국어: 브라질
къарачай-малкъар: Бразилия
kurdî: Brezîl
kernowek: Brasil
Кыргызча: Бразилия
Latina: Brasilia
Ladino: Brasil
Lëtzebuergesch: Brasilien
лезги: Бразилия
Lingua Franca Nova: Brasil
Luganda: Brasil
Limburgs: Brazilië
Ligure: Braxî
lumbaart: Brasil
lingála: Brazil
لۊری شومالی: برزيلٛ
latgaļu: Brazileja
latviešu: Brazīlija
मैथिली: ब्राजिल
Basa Banyumasan: Brasil
мокшень: Бразилие
Malagasy: Brezila
олык марий: Бразилий
Māori: Parīhi
Minangkabau: Brasil
македонски: Бразил
മലയാളം: ബ്രസീൽ
монгол: Бразил
मराठी: ब्राझील
кырык мары: Бразили
Bahasa Melayu: Brazil
Malti: Brażil
Mirandés: Brasil
မြန်မာဘာသာ: ဘရာဇီးနိုင်ငံ
مازِرونی: برزیل
Dorerin Naoero: Bradir
Nāhuatl: Brasil
Napulitano: Brasile
Plattdüütsch: Brasilien
Nedersaksies: Brazilië
नेपाली: ब्राजिल
नेपाल भाषा: ब्राजिल
Nederlands: Brazilië
norsk nynorsk: Brasil
norsk: Brasil
Novial: Brasilia
Nouormand: Brési
Sesotho sa Leboa: Brazil
occitan: Brasil
Livvinkarjala: Braziilii
Oromoo: Biraazil
ଓଡ଼ିଆ: ବ୍ରାଜିଲ
Ирон: Бразили
ਪੰਜਾਬੀ: ਬ੍ਰਾਜ਼ੀਲ
Pangasinan: Brazil
Kapampangan: Brasil
Papiamentu: Brazil
Picard: Brésil
Deitsch: Brasilien
Pälzisch: Brasilien
पालि: ब्रासील
Norfuk / Pitkern: Bresel
polski: Brazylia
Piemontèis: Brasil
پنجابی: برازیل
پښتو: برازیل
português: Brasil
Runa Simi: Prasil
rumantsch: Brasilia
romani čhib: Brazil
Kirundi: Brazil
română: Brazilia
tarandíne: Brasile
русский: Бразилия
русиньскый: Бразілія
Kinyarwanda: Burezile
संस्कृतम्: ब्रासील
саха тыла: Бразилия
ᱥᱟᱱᱛᱟᱲᱤ: ᱵᱨᱟᱡᱤᱞ
sardu: Brasile
sicilianu: Brasili
Scots: Brazil
سنڌي: برازيل
davvisámegiella: Brasilia
srpskohrvatski / српскохрватски: Brazil
සිංහල: බ්‍රසීලය
Simple English: Brazil
slovenčina: Brazília
slovenščina: Brazilija
Gagana Samoa: Pasila
chiShona: Brazil
Soomaaliga: Barasiil
shqip: Brazili
српски / srpski: Бразил
Sranantongo: Brasilkondre
Sesotho: Brazil
Seeltersk: Brasilien
Sunda: Brasil
svenska: Brasilien
Kiswahili: Brazil
ślůnski: Brazylijo
Sakizaya: Brazil
தமிழ்: பிரேசில்
తెలుగు: బ్రెజిల్
tetun: Brazíl
тоҷикӣ: Бразилия
ትግርኛ: ብራዚል
Türkmençe: Braziliýa
Tagalog: Brazil
Tok Pisin: Brasil
Türkçe: Brezilya
татарча/tatarça: Бразилия
chiTumbuka: Brazil
Twi: Brasil
reo tahiti: Parīihi
тыва дыл: Бразилия
удмурт: Бразилия
ئۇيغۇرچە / Uyghurche: برازىلىيە
українська: Бразилія
اردو: برازیل
oʻzbekcha/ўзбекча: Braziliya
Tshivenda: Brazil
vèneto: Braxil
vepsän kel’: Brazilii
Tiếng Việt: Brasil
West-Vlams: Brazilië
Volapük: Brasilän
walon: Braezi
Winaray: Brasil
Wolof: Breesil
吴语: 巴西
isiXhosa: Brasil
მარგალური: ბრაზილია
ייִדיש: בראזיל
Yorùbá: Brasil
Vahcuengh: Bahsih
Zeêuws: Brezilië
中文: 巴西
文言: 巴西
Bân-lâm-gú: Pa-se
粵語: 巴西
isiZulu: IBrazili