Aleksandras Solženicynas

Aleksandras Solženicynas

Aleksandras Solženicynas ( 1918 m. gruodžio 11 d. Kislovodske – 2008 m. rugpjūčio 3 d.) – rusų rašytojas, publicistas, poetas, istorikas, visuomenės veikėjas.

Biografija

Tėvas žuvo nelaimingo įvykio metu dar iki gimstant sūnui. 1925 m. šeima persikėlė gyventi į Rostovą prie Dono. Ten 1936 m. įstojo į universitetą, fizikos-matematikos fakultetą, kurį baigė 1941 m. Tačiau ne tikslieji mokslai jį labiausiai traukė. Ypač domėjosi ikirevoliucine Rusijos istorija ir svajojo parašyti knygą apie I pasaulinį karą bei apie Rusijos revoliuciją. Tai nulėmė, kad neakivaizdžiai pradėjo studijuoti Maskvos Filosofijos literatūros ir istorijos institute.

1941 m. spalio mėnesį buvo mobilizuotas, praėjo visą karą, buvo apdovanotas keliais ordinais. 1945 m. vasario 9 d. buvo areštuotas už aštrius antistaliniškus pasisakymus asmeniniuose laiškuose savo vaikystės draugui N. Vitkievičiui. Tų pačių metų birželio 27 d. buvo nuteistas aštuoneriems metams pataisos darbų lagerio. Nuo 1953 m. buvo „visam gyvenimui“ ištremtas į Kok-Tereko aūlą (Džambusko sritis, Kazachstanas), Taškente du kartus gydytas nuo vėžio. 1956 m. TSRS Aukščiausiojo teismo buvo reabilituotas ir grįžo į Rusiją.

Įsikūrė Riazanėje, pradėjo dirbti mokytoju. 1962 m. gruodžio 30 d., išleidus apysaką „Viena Ivano Denisovičiaus diena“ buvo priimtas į TSRS rašytojų sąjungą.

Pašalinus iš pareigų N. Chruščiovą, prasidėjo rašytojo persekiojimai. 1965 m. KGB konfiskavo A. Solženicyno archyvą. Galimybės spausdintis Sovietų Sąjungoje A. Solženicynui nebeliko. 1969 m. buvo pašalintas iš TSRS rašytojų sąjungos.

1970 m. Nobelio komitetas paskyrė jam Nobelio premiją už indėlį į pasaulinę literatūrą. Premijos skyrimas sukėlė naują persekiojimų bei išpuolių bangą tėvynėje.

1973 m. iš A. Solženicyno padėjėjos, rašytojos Jelizavetos Voronianskojos išgavo informaciją apie „Gulago archipelago“ saugojimo vietą ir spalio mėnesį kratos metu aptiko slaptavietę su minėto kūrinio rankraščiu. 1973 m. spalio mėnesį KGB pasiūlė A. Solženicynui išleisti „Vėžininkų korpusą“ Sovietų Sąjungoje mainais už atsisakymą publikuoti Vakaruose „Gulago archipelagą“. Rašytojas neprieštaravo „Vėžininkų korpuso“ spausdinimui Sovietų Sąjungoje, tačiau nesutiko su valdžios „pasiūlymu“ dėl „Gulago archipelago“. Iš karto po šio įvykio A. Solženicynas suteikė teisę Paryžiaus leidyklai „ИМКА-Пресс“ publikuoti knygą Vakaruose. 1973 m. pabaigoje buvo pranešta apie „Gulago archipelago“ I tomo pasirodymą.

1974 m. vasario 12 d. buvo areštuotas, iš jo buvo atimta Sovietų Sąjungos pilietybė ir jis buvo išsiųstas į Vakarų Vokietiją. 1976 m. persikėlė gyventi į JAV, į atokią nuo žmonių sodybą Kavendiše, ( Vermonto valstija). Galimybė grįžti į Rusiją atsirado tik „Perestroikos“ laikais: 1990 m. rugpjūčio 16 d. TSRS prezidento M. Gorbačiovo įsaku rašytojui buvo grąžinta pilietybė. Į Rusiją grįžo 1994 metais, pervažiuodamas traukiniu visą Rusiją – nuo Vladivostoko iki Maskvos. 1997 m. išrinktas į Rusijos mokslų akademiją.

Kitos kalbos
azərbaycanca: Aleksandr Soljenitsın
беларуская (тарашкевіца)‎: Аляксандар Салжаніцын
dolnoserbski: Aleksandr Solženicyn
hornjoserbsce: Aleksandr Solženicyn
Bahasa Indonesia: Aleksandr Solzhenitsyn
Plattdüütsch: Alexander Solschenizyn
norsk nynorsk: Aleksandr Solzjenitsyn
srpskohrvatski / српскохрватски: Aleksandar Solženjicin
Simple English: Aleksandr Solzhenitsyn
slovenščina: Aleksander Solženicin
oʻzbekcha/ўзбекча: Aleksandr Soljenitsin
vepsän kel’: Solženicin Aleksandr
粵語: 索贊尼辛