Alakalufai
English: Kawésqar

Alkalufai
Gyventojų skaičius15
Populiacija šalysepietų Čilė
Kalba (-os)ispanų, alkalufų
Religijoskatalikybė
Giminingos etninės grupės-
Alakalufų moteris, pardavinėjanti tradicinius suvenyrus

Alakalufai, kaveskarai (Alacaluf, Halakwulup, Kawésqar) – Pietų Amerikos indėnų gentis, viena iš vadinamų Ugnies Žemės žmonėmis.[1] Gyvena pietų Čilėje: Puerto Edeno kaimelyje Velingtono saloje, Bransviko pusiasalyje, Santa Inesos, Desolakosjono salose. 2006 m. buvo tik 15 grynakraujų alakalufų. Kalba ispaniškai, kai kurie vis dar naudoja alakalufų kalbą.

Manoma, kad apie 8-6 tūkstantmetį pr. m. e. alakalufai apsigyveno Patagonijos ir Ugnies Žemės vakarinėje pakrantėje bei gretimose salose. Buvo paplitęs šamanizmas ir burtai. Pagrindiniai tradiciniai verslai: įvairių moliuskų rinkimas, jūrinių gyvūnų (ruonių, banginių) ir guanakų medžioklė, žvejyba. Nuo baltųjų užsikrėtė jų atvežtomis ligomis ir dauguma išmirė (XIX a. pr. buvo 4000 žmonių). Ginklus gaminosi iš kriauklių, kaulo, beveik nenaudojo akmens. Būstai buvo kupolo formos. Valtis darė iš medžio žievės.

Šaltiniai

  1. Mindaugas Grigaitis. Alakalufai (savivardžiai alakaluf, Qawashqar). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001. 270 psl.
Kitos kalbos
العربية: شعب ألاكالوف
Boarisch: Kawéskar
беларуская: Кавескар
català: Kawésqar
čeština: Alakalufové
Deutsch: Kawesqar
English: Kawésqar
español: Kawésqar
suomi: Alacalufit
français: Kawésqar
hrvatski: Alacaluf
Bahasa Indonesia: Alacaluf
italiano: Kaweshkar
norsk nynorsk: Alakaluf
polski: Alakalufowie
русский: Алакалуфы
srpskohrvatski / српскохрватски: Alacaluf
українська: Алакалуфи