Sveiki atvykę į Vikipediją

laisvąją enciklopediją, kurią kurti gali kiekvienas.

Prisijunk ir pasidalink savo žiniomis su pasauliu!
Šiuo metu yra 197 949 straipsniai

Sveiki atvykę
Dažniausi klausimai
Pagalba

Klausk
Taisyklės ir susitarimai
Paveikslėlių naudojimas

Apie Vikipediją

Vikipedija yra interneto enciklopedija, kurią nemokamai ir be jokių apribojimų gali skaityti, tobulinti ir pildyti visi žmonės. Vikipediją galima skaityti daugiau nei dviem šimtais kalbų, o lietuviškuosiuose puslapiuose jau yra daugiau nei 197 tūkstančiai straipsnių ir jų skaičius nuolat auga.


Savaitės straipsnis

Džono Kytso portretas apie 1822 m., dailininkas William Hilton

Džonas Kytsas (angl. John Keats 1795 m. spalio 31 d. Londonas, Didžioji Britanija1821 m. vasario 23 d. Roma) – anglų poetas, romantizmo atstovas. Buvo vienas žymiausių antrosios kartos romantizmo autorių kartu su Baironu ir P. B. Šeliu. Nors Džonui Kytsui dar esant gyvam kritikai jo eilėraščius vertino nelabai palankiai, po poeto mirties jo populiarumas išaugo.

XIX amžiaus pabaigoje Džonas Kytsas tapo vienu mylimiausių anglų poetų. Jo kūryba padarė didelę įtaką įvairiems autoriams. Chorchė Luisas Borchesas yra pasakęs, jog jo susidūrimas su Kytso kūryba buvo reikšminga jo gyvenimo literatūrinė patirtis.

Džonas Kytsas gimė 1795 m. spalio 31 d. Londone Tomo Kytso ir jo žmonos Frensis Dženings šeimoje. Jis buvo vyriausiasis iš keturių Kytsų vaikų. Jo jaunesnieji broliai buvo Džordžas (1797−1841), Tomas (1799−1818), Edvardas (1801−1802) ir sesuo Frensis Meri „Fani“ (1803−1889), kuri ištekėjo už ispanų rašytojo Valentino Lianos Gutjereso, angl. Valentín Llanos Gutiérrez.

Džono Kytso tėvas žuvo nelaimingo atsitikimo metu 1804 m. balandžio 16 dieną. Po dviejų mėnesių 1804 m. birželio 27 d. jo motina ištekėjo, tačiau antroji jos santuoka nebuvo laiminga, todėl vaikai iš pirmosios santuokos apsigyveno pas Dženings tėvus Edmontone, į šiaurę nuo Londono centro.

1803 m. rugpjūčio mėn. Dž. Kytsas įstojo mokytis į privačią mokyklą Enfilde, kurią valdė Džonas Klarkas. Ši mokykla turėjo daug liberalesnį požiūrį nei prestižinės to meto mokyklos. Joje Dž. Kytsas tobulėjo. Jis ypač domėjosi antikine graikų-romėnų kultūra ir istorija. Mokyklos savininko sūnus tapo geru Dž. Kytso draugu, jis pastūmėjo Džoną susidomėti renesanso literatūra, įskaitant Torkvato Taso, Edmundo Spenserio ir Džordžo Čapmano vertimus. Tuometinis jaunasis Džonas Kytsas buvo vėliau aprašytas jo bičiulio Edvardo Holmso, kaip turintis nepastovų charakterį, „nuolatos buvojantis ekstremaliose situacijose”, įkyrus bei kovingas. Kadangi Džonas nemažai skaitė, jau 13 metų būdamas laimėjo pirmąjį akademinį prizą.

1810 m. kovo mėnesį nuo tuberkuliozės mirė Dž. Kytso motina. Našlaičiais likusių vaikų globėjais buvo paskirti Džonas Sendelas ir Ričardas Abėjus. 1816 m. po Sendelo mirties vieninteliu globėju liko Ričardas Abėjus, kuris buvo laikrodininkas pagal profesiją.

Džonas Kytsas, netekęs tėvų, būdamas 15 metų amžiaus įsidarbino šeimos kaimyno daktaro Tomo Hamondo pagalbininku. Vėliau Dž. Kytso mokyklos laikų bičiulis Kovdenas Klarkas, šį poeto gyvenimo tarpsnį aprašė kaip ramiausią jo gyvenime.

Baigęs mokyklą Dž. Kytsas buvo išsiųstas į Londoną mokytis mediko amato, t.y. jis tapo ligoninės, angl. Guy's Hospital, studentu. Šiuo metu ši ligoninė yra King's College London dalis. Kytsas čia mokėsi medicinos iki 1815 metų. Dž. Kytsas negalėjo sau leisti universitetinio išsilavinimo ir netgi neturėjo galimybių studijuoti klasikinių kalbų. Dėl to jo poezijoje gilus helenizmo pojūtis yra veikiau intuityvus, nes graikų poetų kūrybą Kytsas galėjo skaityti tik išverstą, o ne originalia kalba.

1816 m. Dž. Kytsas gavo gydytojo licenciją, leidžiančią verstis gydytojo, gydytojo ir chirurgo praktika, tačiau iki metų pabaigos savo globėjui paskelbė, kad yra pasiryžęs būti poetu, o ne chirurgu, kas žinoma labai sujaudino globėją. Nors ir tęsė mediko darbą, Kytsas vis daugiau laiko skirdavo literatūros tyrinėjimams, ypač sonetų kūrybai. Pirmąją poemą Dž. Kytsas parašė 1814 metais, ji vadinosi „An Imitation of Spenser". Poetą tuo metu įikvėpė du autoriai: Džeimsas Henris Hantas ir lordas Baironas.

Daugiau…


Naujienos

  • Sausio 27 d. 120 pasaulio lyderių paminėjo [1]
  • Sausio 26 d. Los Andžele įteikti „Grammy“ apdovanojimai: svarbiausi trofėjai atiteko 18–metei [2]
  • Sausio 25 d. po 13 metų užbaigtas 250 mln. Eur vertės dangoraižio komplekso „Z-Towers“ projektas [3]
  • Sausio 25 d. Rytų Afrikoje užfiksuotas didžiausias dykumos [4]
  • Sausio 24 d. Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacija Estijai suteikė šalies be [5]
  • Sausio 23 d. pristatytas Lietuvos 5G ryšio plėtros planas ir visoje ES harmonizuotų [6]


sausio 27 dienos įvykiai

Lietuvoje

Pasaulyje

Rinktinė iliustracija

Swift Run Riffles.jpg
Upelio rėva (Pensilvanija, JAV)
Straipsnių iliustravimo projekto puslapis

Savaitės iniciatyva

Manikiūro įrankių rinkinys, 1940 m.

Manikiū̃ras (pranc. manicure, lot. manus 'ranka' + curo 'rūpinuosi') – speciali rankų priežiūra, nagų valymas ir lakavimas.

5000 m. pr. m. e. Indijoje moterys pradėjo savo rankas dažyti su chna dažais. 3500 m. pr. m. e. faraonai dažydavo chna dažais nagus, delnus ir kulnus. Arabijoje ir Egipte buvo naudojamas vario spalvos lakas, pagamintas iš vienos rūšies vabalų išskirto sekreto. 3000 m. pr. m. e. kinai išrado kompleksinį laką iš arabiškos gumos, želatinos, bičių vaško, augalinių dažiklių ir kiaušinio baltymo. Norint išgauti spalvą buvo naudojami gėlių žiedlapiai, tačiau lakas turėjo būti laikoma kelias valandas ar netgi per naktį. Kinai lakuodavo nagus aukso ir sidabro spalva, o raudona ir juoda puošėsi tik valdovai. 600 m. pr. m. e. Kinijos Džou dinastijos vyrai ir moterys puošdavo savo nagus su aukso ir sidabro dulkėmis.

Egiptietės ir rytietės antikos laikais skirdavo daug laiko nagų priežiūrai ir gražinimui. Archeologų radiniai rodo, jog jau tada jos turėjo dėžutes manikiūro įrankiams. Moterys rytuose prie nago pagrindo įtrindavo organines dažomąsias medžiagas, jog augtų spalvoti nagai. Europietės savo nagų priežiūra taip nesirūpindavo. Jos lavino rankų riešus, kad rankų forma būtų daili ir grakšti. Europoje manikiūrą išpopuliarino vyras. Prancūzijos karalius Lui Pilypas 1830 m. daug dėmesio skirdavo nagams ir netgi liepdavo jam juos tvarkyti. XIX a. pabaigoje sukurti manikiūro įrankių rinkiniai. Pirmąjį rinkinį sukūrė amerikiečių daktaras 1830 metais. Manikiūro įrankiai būdavo iš dramblio kaulo, aukso, sidabro, o dėklai išmušti oda arba atlasu. Aukštuomenės moterys mėgo poliravimo pudrą ir pagalvėles, kurias naudojant nagai švytėdavo kaip perlai. Pudra taip pat saugodavo nagus nuo drėgmės.

Senovės Egipte moterys nešiojo ypač ilgus nagus, dažniausiai jie būdavo netikri. Tai buvo statuso ženklas, kad jie yra turtingi, nes darbininkų klasė negalėjo sau leisti užsiauginti ilgų nagų arba pirkti nagus iš dramblio kaulo ar aukso. Ilgų nagų mada tęsėsi ir XX a. trečiajame bei šeštajame dešimtmečiais. O 1954 m. atsiradus dirbtiniams nagams, jie tapo prieinami daugeliui ir tapo vėl madingi.

Kosmetikos pramonės chemikai stengėsi pagaminti ilgai išsilaikantį nagų laką ir mokėsi iš automobilių pramonės. Tai antrojo dešimtmečio vidurys. Vėliau laką gamino iš panaudotų kino juostų, taigi iš celuloido. 1932 m. amerikiečių firma Charles Revson (vėliau pavadinta Revlon) išrado specialius pigmentus, kurie ne tik puikiai padengdavo nagą, bet ir padarė įmanomą spalvų įvairovę.

Šios savaitės iniciatyva yra kosmetika.

Daugiau…

Vikisritys


Kiti projektai

Vikižodynas
Laisvasis žodynas
Vikicitatos
Aforizmai, sentencijos
Vikinaujienos
Naujausios žinios, aktualijos
Commons-logo.svg
Vikiteka (Wikimedia Commons)
Mediateka
Vikišaltiniai
Įvairūs tekstai
Vikiknygos
Vadovėliai, knygos
Vikirūšys (wikispecies)
Rūšių katalogas
Metaviki
Vikimedijos projektų koordinavimas
Vikiduomenys
Žinių bazė
Vikiversitetas
Mokomoji medžiaga
Vikikelionės
Kelionių vadovas
MediaWiki
Viki programinė įranga


Kitos kalbos
žemaitėška:
беларуская: Галоўная_старонка
čeština: Hlavní_strana
dansk: Forside
English: Main_Page
eesti: Esileht
magyar: Kezdőlap
latgaļu:
latviešu:
Nederlands: Hoofdpagina
српски / srpski: Главна_страна
Türkçe: Ana_Sayfa
татарча/tatarça:
українська: Головна_сторінка
Tiếng Việt: Trang_Chính