Sveiki atvykę į Vikipediją

laisvąją enciklopediją, kurią kurti gali kiekvienas.

Prisijunk ir pasidalink savo žiniomis su pasauliu!
Šiuo metu yra 196 836 straipsniai

Sveiki atvykę
Dažniausi klausimai
Pagalba

Klausk
Taisyklės ir susitarimai
Paveikslėlių naudojimas

Apie Vikipediją

Vikipedija yra interneto enciklopedija, kurią nemokamai ir be jokių apribojimų gali skaityti, tobulinti ir pildyti visi žmonės. Vikipediją galima skaityti daugiau nei dviem šimtais kalbų, o lietuviškuosiuose puslapiuose jau yra daugiau nei 196 tūkstančiai straipsnių ir jų skaičius nuolat auga.


Savaitės straipsnis

Geležinkelio stotis

Baisogalos geležinkelio stotisgeležinkelio stotis, įsikūrusi Radviliškio rajone, Baisogalos miestelyje, Vilnius–Klaipėda geležinkelio linijoje, tarp Kėdainių ir Radviliškio. Stotį sieja automobilių keliai    BaisogalaBaisogalos glž. st. ,    Baisogalos glž. st.SidabravasMandeikiai  ir    Baisogalos glž. st.Vainiūnai . Čia atvyksta keleiviniai ir krovininiai traukiniai. Geležinkelio stotis praradusi savo buvusią svarbą ir gyvybę: du kartus per savaitę keleivius teveža vienas traukinys Kaunas-Šiauliai, be to, nepatogiu laiku.

Baisogalos geležinkelio stoties istorinių statinių kompleksas, užimantis 4731 m² plotą, nuo 2006 m. įrašytas į Kultūros vertybių registrą, yra regioninės reikšmės inžinerinis paminklas. Kompleksą sudaro geležinkelio stoties dviaukštis keleivių namas, stoties vandentiekio bokštas, stoties rampa. Stotis ir vandentiekio bokštas išdėstyti dešinėje geležinkelio ruožo Radviliškis-Gūdžiūnai pusėje, orientuoti lygiagrečiai su peronu.

1871 m. rugsėjo 4 d. atidarius Kauno-Liepojos geležinkelio liniją, šiame krašte buvo pastatyta stotis, gavusi pavadinimą nuo Baisogalos bažnytkaimio, buvusio už kelių kilometrų. Netrukus netoli naujosios stoties susikūrė nauja gyvenvietė – antroji Baisogala, dabar vadinama Baisogalos priestočiu. Pirmojo pasaulinio karo išvakarėse Priestotyje jau buvo apie trisdešimt namų, kelios krautuvės, lentpjūvė. 1915 m. Baisogalą užėmus kaizerinės Vokietijos kariuomenei, rusai, pasitraukdami iš stoties, į Rusijos gilumą deportavo geležinkelių personalą, susprogdino tiltus, sugriovė kelius. Vokiečiai geležinkelį atgaivino 1916 m.: susiaurino kelio vėžę, paklojo vienbėgį kelią, o 1917 m. gruodžio 15 d. baigė antrojo kelio tiesimą. Tuomet traukinių pralaidumas pakilo iki 72 traukinių porų per parą.

1919 m. liepą Lietuvos geležinkeliai perėmė Baisogalos geležinkelių stotį iš vokiečių kariuomenės. Pasitikti pirmąjį lietuvišką traukinį susirinko minios žmonių. Tiesa, traukiniu atvykę oficialūs besikuriančios Lietuvos geležinkelių administracijos atstovai juos sveikino ne lietuvių kalba, kurios nemokėjo.

Lietuvių perimta stotis buvo stipriai nuniokota, neveikė vandentiekis, todėl geležinkelininkams teko gerokai paplušėti. Tik 1924 m. baigtas kapitalinis stoties keleivių namo remontas. Po trejų metų laikraščio „Sąsieka“ korespondentas rašė, kad pirmame aukšte buvo stoties patalpos, antrame aukšte gyveno stoties viršininkas ir traukinių kontrolierius, kiti stoties tarnautojai (1 stoties viršininko padėjėjas ir 4 iešmininkai) gyveno fligeliuose kartu su keliais kelių tarnybos tarnautojais. Ankštas patalpas turėjo stoties budėtojas. Stotyje buvo bufetas. Baisogalos stotis buvo IV klasės ir komerciniu atžvilgiu veikė gerai. Stoties vagonų apyvartą daugiausia sudarė miško medžiaga (apie 1500 vagonų per metus). Be to, dar iš stoties buvo išsiunčiama apie 50 vagonų javų (daugiausia iš Komaro ir Jagmino dvarų) ir kasdien 25 bidonai pieno (į Kauną ir Kėdainius). Į stotį daugiausiai ateidavo vagonai su trąšomis (per metus apie 40 vagonų). Keleivių iš Baisogalos stoties važiavo nedaug, nes stoties rajone buvo daugiausia dideli miškai, stotis buvo per toli nuo didžiųjų miestų.

Daugiau…


Naujienos


spalio 14 dienos įvykiai

Lietuvoje

  • informacija ruošiama

Pasaulyje

Rinktinė iliustracija

Smalvos 32400, Lithuania - panoramio.jpg
Smalvos (Zarasų rajonas)
Straipsnių iliustravimo projekto puslapis

Savaitės iniciatyva

Aramco būstinė Headquarters in Dahrane, Saudo Arabijoje

Saudi Aramco – valstybinė Saudo Arabijos naftos ir gamtinių dujų kompanija. Didžiausias naftos tiekėjas (tarp įmonių) pasaulyje (10 % pasaulinės rinkos), valdantis didžiausius (tarp įmonių) pasaulyje naftos išteklius. 2019 m. grupėje dirbo apie 65000 darbuotojų, tikima ją esant vertingiausia ir pelningiausia kompanija pasaulyje.

„Saudi Aramco“ pradžia laikoma 1933 m. gegužės 29 d. data, kai Saudo Arabija pasirašė koncesijos sutartį su JAV „Standard Oil of California“ (vėliau „Chevron“) kompanija dėl naftos išteklių žvalgybos. Tai vykdė naujai įsteigta bendrovė „California Arabian Standard Oil Company“. 1936 m. pusę įmonės akcijų įsigijo JAV „Texas Company“. 1938 m. kovą iš gręžinio Nr. 7 Dahrane užfiksuotas 1585 barelių per dieną (bpd) srautas, kas leido pradėti komercinę naftos gavybą. 1944 m. įmonė pervadinta į „Arabian American Oil Company“, kurios pavadinimo trumpinys ArAmCo vėliau tapo įmonės pavadinimo sinonimu. 1946 m. įmonė pasiekė 161000 bpd naftos išgavimus. 1948 m. kompanijos bendrasavininkais tapo JAV kompanijos „Standard Oil Company“ (vėliau „Exxon“) ir „Socony-Vacuum Oil Company“ (vėliau „Mobil“).

1952 m. „Aramco“ pagrindinė būstinė įsteigta Dahrane, kur netoliese rastas didžiausias pasaulyje įprastinis paviršinės naftos telkinys. 1973 m. Saudo Arabija įsigijo 25 % įmonės akcijų. Tuo metu prasidėjo arabų šalių embargas naftos eksportui dėl karo su Izraeliu. 1974 m. Saudo Arabija padidino valdomų akcijų dalį iki 60 % ir iki 1980 m. pilnai perėmė įmonę. 1988 m. karališkuoju dekretu įmonė pervadinta į „Saudo Arabijos naftos kompaniją“ (Saudo Arabian Oil Company, trumpinys Saudi Aramco). 1977 m. kompanija pirmą kartą viršijo 10 mln. bpd naftos išgavimus, jos veikloje reikšmingą dalį pradėjo įgauti gamtinių dujų išgavimai. 2010 m. Saudo Arabijoje „Saudi Aramco“ valdė 77 naftos ir dujų telkinius, septynias naftos perdirbimo gamyklas su daugiau nei 1,6 mln. bpd naftos perdirbimo pajėgumais. Kompanija valdo naftos terminalus, vamzdynus ir nuosavą supertanklaivių laivyną. Turi akcijų dalis naftos įmonėse JAV, Pietų Korėjoje, Filipinuose, Graikijoje.

2016 m. „Saudi Aramco“ deklaravo vidutiniškai išgaunanti 10,5 mln. bpd naftos ir patiekianti 340 mln. smpd (standartinių kub. metrų per dieną) gamtinių dujų. Įmonės naftos rezervai vertinami apie 266 mlrd. barelių ir gamtinių dujų − 84 trln. standartinių kub. metrų. „Saudi Aramco“ yra didžiausias Saudo Arabijos karalystės pajamų šaltinis. Saudo Arabijos atstovai 2016 m. preliminariai vertino įmonės vertę 2 trln. JAV dolerių. Įmonės sumokama mokesčių dalis valstybei siekė 85 % pajamų. Ši dalis buvo sumažinta iki 50 % prieš planuojamą viešąjį akcijų pasiūlymą (IPO). Prieš IPO įmonė atskleidė, kad per 2018 m. gavo 111,1 mlrd. JAV dolerių grynojo pelno, kas būtų beveik dvigubai daugiau nei pelningiausios viešai kotiruojamos pasaulio įmonės („Apple“) pelnas.

Šios savaitės iniciatyva yra didžiausi pasaulio darbdaviai.

Daugiau…

Vikisritys


Kiti projektai

Vikižodynas
Laisvasis žodynas
Vikicitatos
Aforizmai, sentencijos
Vikinaujienos
Naujausios žinios, aktualijos
Commons-logo.svg
Vikiteka (Wikimedia Commons)
Mediateka
Vikišaltiniai
Įvairūs tekstai
Vikiknygos
Vadovėliai, knygos
Vikirūšys (wikispecies)
Rūšių katalogas
Metaviki
Vikimedijos projektų koordinavimas
Vikiduomenys
Žinių bazė
Vikiversitetas
Mokomoji medžiaga
Vikikelionės
Kelionių vadovas
MediaWiki
Viki programinė įranga


Kitos kalbos
žemaitėška:
беларуская: Галоўная_старонка
čeština: Hlavní_strana
dansk: Forside
English: Main_Page
eesti: Esileht
magyar: Kezdőlap
latgaļu:
latviešu:
Nederlands: Hoofdpagina
српски / srpski: Главна_страна
Türkçe: Ana_Sayfa
татарча/tatarça:
українська: Головна_сторінка
Tiếng Việt: Trang_Chính