Sveiki atvykę į Vikipediją

laisvąją enciklopediją, kurią kurti gali kiekvienas.

Prisijunk ir pasidalink savo žiniomis su pasauliu!
Šiuo metu yra 196 030 straipsnių

Sveiki atvykę
Dažniausi klausimai
Pagalba

Klausk
Taisyklės ir susitarimai
Paveikslėlių naudojimas

Apie Vikipediją

Vikipedija yra interneto enciklopedija, kurią nemokamai ir be jokių apribojimų gali skaityti, tobulinti ir pildyti visi žmonės. Vikipediją galima skaityti daugiau nei dviem šimtais kalbų, o lietuviškuosiuose puslapiuose jau yra daugiau nei 196 tūkstančiai straipsnių ir jų skaičius nuolat auga.


Savaitės straipsnis

Anglijos karalius Ričardas Liūtaširdis kelyje į Jeruzalę (Džeimso Viljamo Glaso paveikslas)

Trečiasis kryžiaus žygis vyko nuo 1189 iki 1192 m. Žygį organizavo Popiežius Grigalius VIII-asis ir Popiežius Klemensas III-asis. Trečiajame kryžiaus žygyje dalyvavo keturi galingiausių Europos valstybių monarchai: Vokietijos imperatorius Frydrichas I Barbarosa, Prancūzijos karalius Pilypas II Augustas, Austrijos hercogystės hercogas Leopoldas V ir Anglijos karalius Ričardas I Liūtaširdis. Europos monarchų sąjungininkais buvo Kilikijos armėnų valstybės kunigaikštis ir pirmasis karalius Levonas II. Pagrindine kryžiaus žygio priežastimi buvo tai, jog ajubidų sultonas Saladinas 1187 m. spalio 2 d. užkariavo Jeruzalę.

Antrasis kryžiaus žygis (1147–1149) nepakeitė politinės situacijos Sirijoje. Kryžiaus žygio riteriai nesusilpnino Mosulo (miesto, dabartinio Irako Šiaurėje) bei didžiausio tuo metu Sirijos miesto Alepo emyro Nur-ad-Dino (turkų genčių, vadinamų seldžiukais, vado), kuris užėmė Damaską. 1187 m. mirus karaliui Balduinui IV, Jeruzalė buvo užimta turkų – seldžiukų, vadovaujamų sultono Saladino, kuris sukūrė didelę ir galingą valstybę su centru Egipte.

Grėsmę kėlė Nur-ad-Dinas, kuris nusitaikė į Antiochijos kunigaikštystę. Nur-ad-Dino kovoje su Antiochijos kunigaikščiu Raimundu iš Puatjė 1147–1149 metais, Antiochijos kariuomenė ne kartą buvo sumušta, o 1149 metais viename mūšių žuvo pats kunigaikštis Raimundas iš Puatjė. Nuo to momento Antiochijos kunigaikštystės padėtis buvo ne ką geresnė negu Jeruzalės.Dar 1148 metais Jeruzalės karalius Balduinas III nukreipdamas Vokietijos karalių Konradą III į Damaską padarė klaidą, kuri davė pasekmes iš karto po Antrojo kryžiaus žygio. Damaskas sudarė sąjungą su Nur-ad-Dinu ir tapo visų didžiųjų musulmonų miestų ir kitų jų valdomų vietovių centru. Musulmonų užkariautų Damasko ir Antiochijos įtaka Artimuosiuose Rytuose augo. Tuo tarpu krikščionių pozicijos prastėjo. Jiems reikėjo pagalbos iš Vakarų Europos.

Tuo momentu, kai Palestina palaipsniui perėjo į Nur-ad-Dino rankas, Šiaurėje Bizantijos imperatorius Manuilas I Komninas kėlė vis didesnius reikalavimus krikščionims, kartu ir išlikusioms krikščioniškomis kunigaikštystėms. Jis turėjo pretenzijų valdyti visą Mažąją Aziją ir atkurti Romos imperiją su jos buvusios teritorijos ribomis. Manuilas I Komninas ne kartą rengė žygius į Artimuosius Rytus ir šie žygiai jam nešė sėkmę. Manuilo I Komnino politika sviro į Antiochijos kunigaikštystės sąjungą su Bizantija. Po pirmos žmonos Vokietijos karaliaus Konrado III sesers mirties, Manuilas vedė vieną iš Antiochijos princesių. Kai 1187 m. Jeruzalę užkariavo sultonas Saladinas. Kryžiaus riteriai dėl to apkaltino Bizantiją. Jie teigė, jog Bizantija talkino ir teikė pagalbą musulmonams, buvo krikščionių išdavikė. Nur-ad-Dinas jau buvo miręs dar prieš Jeruzalės atitekimą musulmonams, t.y. 1174 metais. Tais pačiais metais mirė ir Jeruzalės karalius Amauras I, trijų būsimų Jeruzalės valdovų – Sibilės, Balduino IV ir Izabelės – tėvas. Sultono Saladino dėka buvo suvienyti Egipto ir Bagdado kalifatai.

Daugiau…


Naujienos


liepos 16 dienos įvykiai

Lietuvoje

Pasaulyje

  • 1914 − graikų genocidas: pasak Vokietijos imperijos kosulo Kuchhoff: „Visi Sinopės ir Kastanome apskrities pakrantės regiono graikai ištremti. Turkiškas ištrėmimas ir išnaikinimas yra tas pats, nes kas nėra nužudomas, miršta nuo bado ir ligų“.
  • 1945 − 5 val. 30 min. N. Meksikos valstijoje (JAV) išbandyta pirmoji atominė bomba.
  • 1956 − panaikinta Karelijos-Suomijos TSR.

Rinktinė iliustracija

Eisvogel kingfisher.jpg
Tulžys
Straipsnių iliustravimo projekto puslapis

Savaitės iniciatyva

Miso ramenai

Ramenai (jap. 拉麺, ラーメン rāmen) – japonų patiekalas iš kvietinių kiniškų makaronų, patiekiamų mėsos sultinyje, pagardintame sojų padažu ar miso, kartu su įvairiais priedais priklausomai nuo rūšies – kiaulienos pjausniu, nori, žaliaisiais svogūnais, fermentuotais bambuko ūgliais ar kt.Egzistuoja daug ramenų rūšių, beveik kiekvienas Japonijos regionas turi savo ruošimo būdą, pavyzdžiui, Hokaide populiarus miso ramen, o Kiūšiūtonkotsu ramen, tačiau bendras patiekalą vienyjantis bruožas yra makaronai sultinyje. Ramenai yra vienas populiariausių patiekalų Japonijoje, ruošiamas namie, parduodamas tiek įprastiniuose, tiek specializuotose ramenų restoranuose, karaokės baruose, pramogų parkuose, kavinėse, kaip gatvės maistas ir kitur.

Ramenai yra japoniškas kinų makaronų ruošimo būdas, Japonijoje atsiradęs panašiu metu, kaip ir patys kiniški makaronai, tačiau nėra tvirtai žinoma, kada tai įvyko. Pagal plačiausiai pripažintą teoriją, ramenai Japonijoje atsirado XIX a. su kinų imigrantų pagalba. Pasak Šin-Jokohamos ramenų muziejaus, ramenai kilo iš Kinijos ir Japonijoje pirmą kartą pasirodė 1859 m. Pirmieji ramenai buvo makaronai sultinyje, ir ant viršaus uždėta kepta kiauliena. Pats žodis ramen yra japoniška kinų žodžio lamian (拉麵) transkribcija. Lamian yra tam tikra ilgų, į spagečius panašių kiniškų makaronų rūšis. Žinoma, kad ramenai Japonijoje jau buvo pardavinėjami ne vėliau, kaip 1910 m., kuomet buvo aprašytas jais prekiavęs, didelio populiarumo susilaukęs kiniškas restoranas Jokohamos kinų kvartale. Maždaug iki XX a. vidurio šis patiekalas buvo vadinamas „kiniškais grikiais“ (jap. 支那そば shina soba), nepaisant to, kad gaminamas iš kviečių. Vėliau žodis šina (Kinija) įgijo neigiamą atspalvį ir patiekalas pradėtas vadinti čūka soba (jap. 中華そば, irgi reiškia kiniškus grikius) arba tiesiog ramenais (jap. ラーメン).

1945 m. gruodį Japonijoje buvo prasčiausias ryžių derlius per paskutinius 42 metus. Kovai su maisto nepritekliumi tuo metų Japoniją okupavusios JAV įvežė daug pigių kvietinių miltų. Tai padėjo išpopuliarėti miltiniams patiekalams, labiausiai – duonai, bet taip pat ir ramenams. Pokario metais Japonijos valdžia normuodavo maistą, tačiau ramenai išpopuliarėjo juodojoje rinkoje, kurios pagalba dauguma japonų ir maitindavosi. Miltai iš komercinių malūnų būdavo vagiami pogrindinei ramenų gamybai, kurią saugojo jakudza. Šeštajame dešimtmetyje miltų prekybos apribojimai buvo atšaukti, ir ramenai dar labiau išpopuliarėjo, atsirado daug legalių gamintojų, įmonės pradėjo nuomoti ramenų gamybos įrankių komplektus kartu su jatai – gatvės maisto prekybos vežimėliu, norintiems gatvėse prekiauti ramenais. Sunkioje ekonominėje situacijoje tai buvo gera smulkaus verslo galimybė ir sparčiai išpopuliarėjo.

Šios savaitės iniciatyva yra makaronai.

Daugiau…

Vikisritys


Kiti projektai

Vikižodynas
Laisvasis žodynas
Vikicitatos
Aforizmai, sentencijos
Vikinaujienos
Naujausios žinios, aktualijos
Commons-logo.svg
Vikiteka (Wikimedia Commons)
Mediateka
Vikišaltiniai
Įvairūs tekstai
Vikiknygos
Vadovėliai, knygos
Vikirūšys (wikispecies)
Rūšių katalogas
Metaviki
Vikimedijos projektų koordinavimas
Vikiduomenys
Žinių bazė
Vikiversitetas
Mokomoji medžiaga
Vikikelionės
Kelionių vadovas
MediaWiki
Viki programinė įranga


Kitos kalbos
žemaitėška:
беларуская: Галоўная_старонка
čeština: Hlavní_strana
dansk: Forside
English: Main_Page
eesti: Esileht
magyar: Kezdőlap
latgaļu:
latviešu:
Nederlands: Hoofdpagina
српски / srpski: Главна_страна
Türkçe: Ana_Sayfa
татарча/tatarça:
українська: Головна_сторінка
Tiếng Việt: Trang_Chính